Naujausios
Ministerijos atstovus žemdirbiai užvertė klausimais
Praėjusį antradienį Kelmės rajone lankėsi Žemės ūkio ministerijos viceministrai Saulius Cironka, Albinas Ežerskis ir būrys specialistų.
Svečiai, susitikę su rajono vadovais, žemdirbiškų organizacijų atstovais ir žemdirbiais, buvo užversti daugybe klausimų.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Žemdirbiai netilpo salėje
Į susitikimą su Žemės ūkio ministerijos atstovais suėję ir suvažiavę žemdirbiai, žemdirbiškų organizacijų atstovai, žemės ūkio produkcijos perdirbėjai ne tik iš Kelmės, bet ir iš aplinkinių Šilalės, Raseinių rajonų, netilpo salėje, kurioje vyksta Tarybos posėdžiai. Dalis žmonių spraudėsi koridoriuje.
Į Kelmės rajoną atvyko Žemės ūkio ministerijos viceministrai Saulius Cironka ir Albinas Ežerskis, specialistų būrys. Buvo žadėjusi apsilankyti ir Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, tačiau jos beveik suplanuotą vizitą pakeitė svarbus Vyriausybės posėdis.
Viceministrai teigė, jog į visus klausimus tikrai nepajėgę įsigilinti, nes ministerijoje dirba neseniai: S. Cironka – du mėnesius, o A. Ežerskis – vos tris savaites.
Kaimo plėtros programų – 118
Svečiai trumpai pristatė naujosios 2014-2020 metų programos nuostatas, paramos schemas.
Rugpjūčio pabaigoje žemės ūkio ministerija iš Europos komisijos gavo 50 puslapių pastabų dėl programos projekto. Nors iš vienos pusės gali pasirodyti, jog programa buvo nekokybiškai parengta, tačiau taip, pasak ministerijos atstovų, nėra. Kai kyla daug klausimų, yra ir ką komentuoti.
Iš viso Europos Sąjungoje yra 118 Kaimo plėtros programų.
Nuo melioracijos iki kooperacijos
Žemdirbiai svečiams pateikė daugybę klausimų – nuo melioracijos iki kooperacijos.
Kelmiškiai nuogąstavo, jog nesutvarkius nusidėvėjusių, pasenusių melioracijos įrenginių, kentės žemė. Tačiau, viceministro S. Cironkos tvirtinimu, Kelmės rajonas gauna beveik 700 tūkstančių litų melioracijos įrenginių priežiūrai. Aplinkiniuose rajonuose situacija esanti labai panaši.
„Žemės hektarui pagerinti, drenažui pataisyti gali prireikti net iki 20 tūkstančių litų, kai tuo tarpu žemės hektaro rinkos vertė gali tesiekti vos šešis tūkstančius litų. Lyg ir neekonomiška tokius kaštus įdėti. Tačiau dažnai būna, kad vienas hektaras susisiekia dar su kokia dešimtimi, pajungiama visa sistema“, – pridūrė viceministras A. Ežerskis. Situacija, pasak svečių, gali pasitaisyti. Siūloma patiems ūkininkams prisidėti 20 procentų lėšų – atsiras interesas mažesnėmis sąnaudomis parengti daugiau projektų.
Kaltas Briuselis?
Žemdirbiai piktinosi, jog, norėdami gauti paramą, turi prirašyti „talmudus“ kosminės beletristikos. „Ar ateityje popierizmo bus mažiau? Gal ir vieno lapo užteks?“, – klausė.
Viceministras S. Cironka aiškino, jog Europos direktyvose aiškiai nurodyta, jog turi būti parašytas verslo planas. Kokios apimties – nereglamentuota. Pagal direktyvas kompensuoti galima tik faktiškai patirtas išlaidas.
Žemdirbiai klausė, kodėl Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai tikrinti pasėlių vyksta be savininkų žinios ir dalyvavimo. „Net krata daroma su šeimininkais ir kviestiniais, o čia... Kas metai turi aiškinti, kad nesi nei „ryžas“, nei žilas“, – emocijų neslėpė ūkininkas Vladas Reminas.
Nacionalinės mokėjimo agentūros Tiesioginės paramos departamento direktorė Sonata Miškinienė aiškino, jog pagal reglamentą Agentūra nėra įpareigota informuoti apie tikrinimus.
„Keisti reikia tokį reglamentą? Kas jį parašė?“, – toliau piktinosi susirinkusieji. „Ne mes, vėl Briuselis. Pagal seną tradiciją, jei yra galimybė, apie patikras ūkininkus įspėjame“, – trumpai atsakė viešnia.
Kelmės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Vytautas Šileika teiravosi, kodėl Kelmės rajone tiek daug patikrų. Šiemet – 380, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Raseinių rajone – vos 30. Svečiai atsakė, jog patikrų skaičius priklauso nuo pasėlių deklaracijas pateikusių pareiškėjų skaičiaus, nuo to, keliose programose jie dalyvauja.
Daug dėmesio problemoms pienininkystėje
Nuo 2015 metų numatyta susietoji parama už melžiamas karves, šiemet dar – specifinė parama už kvotinį pieną – 31 litas už toną. Nacionalinės išmokos gali būti mokamos tik už praeitą laikotarpį, europinės – už einamuosius metus.
Žemdirbiai tvirtino, jog pieno sektoriuje – katastrofiška situacija, teiravosi, ką valdžia daranti, jog reikalai bent kiek pasitaisytų. Išeitis pieno gamintojams būtų kooperuotis, turėti savo įmonę. „Bet žmonės jau niekuo nebetiki ir nebepasitiki“, – girdėjosi balsai salėje.
„Reikia pasitikėti. Pieno gamintojams neturėtų rūpėti niekas, išskyrus kokybiško pieno gaminimą. Ne jie turėtų nukentėti dėl staiga užsivėrusių rinkų. Dėl to pieno perdirbėjams turėtų skaudėti galvas“, – sakė S. Cironka. 40 procentų pieno produktų Lietuvoje jau yra įvežtiniai. Jei ir toliau perdirbėjai mažins pieno žaliavos kainą, o parduotuvėse pieno produktų kainos nemažės, viceministro A. Ežerskio įsitikinimu, mes ir savo rinką prarasime.
Nelengva ir galvijų augintojams. Pasak Kelmės rajono ūkininkų vadovo Romo Dociaus, į jokius logikos ir padorumo rėmus netelpa supirkėjų siūlomos kainos. Už jaučio gyvą svorį mokama po pusantro lito. „Kiek galima iš kaimo žmonių tyčiotis?“, – piktinosi R. Docius.
Tarpinstitucinis nesusikalbėjimas
Tytuvėnų miškų urėdijos vyresnysis miškininkas Valdas Gasiūnas sakė, jog Kelmės rajone įveista daugiau kaip trys tūkstančiai hektarų miškų.
„Būtina keisti kadastro duomenis, kad buvusios žemės ūkio naudmenos virstų miškais. Kadastro duomenų keitimui nesinaudojama miškų kadastro duomenimis. Kodėl?“, – teiravosi.
A. Ežerskis tvirtino, jog taip atsitiko dėl tarpinstitucinio nesusikalbėjimo. „Neteisinu, apsileidimas“, – pripažino viceministras.
Svečiai sulaukė ir daugiau klausimų, į dalį specialistai pažadėjo atsakyti asmeniškai.
Lankėsi ūkyje
Po susitikimo svečiai iš Žemės ūkio ministerijos apsilankė šiemetiniame „Metų ūkio“ konkurse trečiąją vietą užėmusių ūkininkų Irenos ir Kęstučio Levickių, gyvenančių Kražių seniūnijos Katiliškės pirmajame kaime, moderniame, nors ir nedideliame ūkyje.
Šeimininkas parodė pernai baigtą įrengti 58 galvijus talpinančią fermą, srutų laikymo lagūną. Mišriame Levickių ūkyje – 28 melžiamos karvės, beveik 50 hektarų žemės. Ūkininkauja ir Levickių sūnus Mindaugas.
Autorės nuotr.
KLAUSIMAI: Į susitikimą su svečiais iš Žemės ūkio ministerijos suėję suvažiavę žemdirbiai, žemdirbiškų organizacijų atstovai pateikė daug klausimų – nuo melioracijos iki kooperacijos.
ŪKIS: Svečiai iš ministerijos lankėsi Irenos ir Kęstučio Levickių nedideliame, bet moderniame ūkyje Katiliškės pirmajame kaime, Kražių seniūnijoje. (Iš kairės – K. Levickis, viceministrai Albinas Ežerskis ir Saulius Cironka).