
Naujausios
Miškininkai – nežinios rūke
Apytikriai už poros savaičių Pakruojo miškų urėdijos darbuotojai, kaip ir kiti šalies miškininkai, turėtų gauti pranešimus apie darbovietės reorganizaciją. Numatoma Pakruojo urėdiją jungti su Joniškio, centru pasirenkant pastarąjį miestą. Kaip reorganizacija vyks – nežinia. Bet prognozuojama, kad įkandin pokyčių nusidrieks socialinių problemų šleifas.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Liks nebereikalingi?
Urėdijos vyriausiasis miškininkas Virginijus Kacilevičius informavo, kad pradiniais skaičiavimais be darbo gali likti 34 žmonės – nuo apskaitos specialistų iki darbininkų.
„Pagal reformuotojų pateiktą pavyzdinę struktūrą Pakruojyje nebereikės vienuolikos specialistų, penkių medelyne dirbančių žmonių, dar šešis teks atleisti iš girininkijų. Girininkijos stambinamos, vienam jų darbuotojui teks prižiūrėti po tūkstantį hektarų valstybinių miškų. Abejojame, ar išliks urėdijos miško ruošos padalinys, kuriame – dvi dešimtys darbuotojų: miškavežių vairuotojų, greideriuotojų, remontininkų... Miško ruoša bus patikėta specialiai sukurtai struktūrai. Vietos miškininkų pareiga liks medynų priežiūra bei atsodinimas, iš dalies aplinkosaugos funkcijos. Jos netgi bus stiprinamos. Todėl visuomenei nereikėtų nerimauti, kad gali nelikti urėdijos įrengtų viešų laisvalaikio zonų. Jos bus prižiūrimos ir toliau, tebeveiks ir išpopuliarėjęs Rozalimo miško parkas“, – sakė vyriausiasis miškininkas.
V. Kacilevičius pastebėjo, jog dalis amžiumi jaunesnių urėdijos darbuotojų nelaukė oficialios reorganizacijos pradžios: padėjo ant stalo pareiškimus ir atsisveikino. Kai kas, žinomi kaip nagingi meistrai, jau ir kitą darbą susirado – tai padaryti lengviau, kol vietos neieško būrys žmonių.
Vyriausiojo miškininko teigimu, būsimos reorganizacijos keliamas neaiškumas gresia urėdijos veiklos sutrikimais metų pabaigoje. Mat Pakruojo urėdijoje veikusi miškininkų profsąjunga su administracija buvo sudariusi darbuotojams palankią kolektyvinę sutartį. Pagal ją nesutinkantiems dirbti reorganizuotoje urėdijoje žmonėms išmokamos išeitinės kompensacijos, kurios (atsižvelgiant į stažą) gali siekti iki septynių vidutinių algų.
„Žinau, kad ne vienas ilgametis mūsų specialistas svarsto, ar tokia galimybe nepasinaudoti, – sakė V. Kacilevičius. – Gali atsitikti, kad paskutinėmis metų savaitėmis jie paliks darbą, ir tiesiog nebebus žmonių, tvarkančių urėdijos buhalteriją, mokestinius reikalus. O naujiems darbuotojams reikės laiko įvaldyti specializuotas programas“.
Prognozuojamos socialinės problemos
Skaičiuojama, kad nemaža dalis be darbo liksiančių urėdijos specialistų – pusamžiai ir kiek vyresni.
„Sulaukusiems tokio amžiaus rasti naują darbą Pakruojo rajone beveik nėra šansų, išvažiuoti uždarbiauti į užsienį nebe kiekvienam sveikata leis. O pensija – dar toli. Beliks varstyti Darbo biržos duris“, – prognozuoja V. Kacilevičius.
Vyriausiasis miškininkas neatmeta, kad socialines rajono problemas paaštrins ir urėdijos medelyno uždarymas. Tai turėtų įvykti 2021-2022 metų sandūroje.
„Medelyno metinė apyvarta – apie milijoną sodinukų ir sėjinukų kasmet. Šiems plotams prižiūrėti vasaros sezoną samdome apie 70–80 papildomų darbuotojų. Juos ir iš Darbo biržos atsiunčia, ir patys žmonės kreipiasi, ieškodami uždarbio. Šiems laikiniems darbininkams kasmet sumokame apie 35 tūkstančius eurų algų. Uždarius medelyną, galimybės užsidirbti pakruojiečiams nebeliks.“
Svarstoma, ar centralizavimas neapsunkins mažųjų lentpjūvių, duodančių darbo keliems ar keliolikai žmonių, veiklos. Sustambinus medienos rinką, vietos verslininkams teks dėl žaliavos varžytis su didžiaisiais gamintojais.
Po urėdijos reorganizacijos rajono biudžetas neteks ir įmonės sumokamų mokesčių.
„Vien gyventojų pajamų mokesčio kasmet buvo sumokama 100 tūkstančių eurų, „Sodrai“ – 295 tūkstančiai, PVM mokesčio – 331 tūkstantis, už parduotą medieną pernai valstybei sumokėjome 438 tūkstančius eurų. Mokesčių pinigai vieni tiesiogiai, kiti – ne, bet pasiekdavo Pakruojo biudžetą. O po reorganizacijos jie keliaus ten, kur bus registruota pertvarkytoji Lietuvos urėdija“, – sakė V. Kacilevičius.
Autorės nuotr.
Vyriausiasis miškininkas Virginijus Kacilevičius teigia, kad po reoganizacijos bus stiprinama aplinkosauginė miškininkų veikla.
Kasmet Pakruojo rajone buvo pasodinama apie pusę milijono medelių, išaugintų vietos urėdijos medelyne.