Naujausios
Miškininkų laukia nauji darbai ir išbandymai
Radviliškio visuomenei viešai pristatytas Radviliškio miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas, gamtosauginių priemonių planas, rekreacinio sutvarkymo projektas artimiausiam dešimtmečiui. Pagal juos rajono miškininkai darbuosis visą šį laikotarpį.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Pristatyta urėdijos situacija
Pasak vidinės miškotvarkos projektą artimiausiam dešimtmečiui pristačiusio Valstybinio miškotvarkos instituto Kraštotvarkos skyriaus 3-iojo miškotvarkos skyriaus projektų vadovo Vidmanto Dičkalnio, pristatomas projektas – miškų ūkio veiklos planas, parengtas miškų urėdijos valdomiems miškams, panaudojant 2012 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.
Kalbėdamas apie Radviliškio miškų urėdijos miškų charakteristiką, projekto vadovas sakė, kad bendras miškų plotas urėdijos veiklos teritorijoje – 41,8 tūkstančio hektaro, o miškai išsidėstę trijuose rajonuose.
Pagal naudotojus urėdijai priklausantys valstybiniai miškai užima 55,4 procento miško žemės ploto. Dar 14,3 procento ploto užima miškai, skirti nuosavybės teisėms atkurti. 29,6 procento – privatūs miškai.
Daugiausia urėdijos teritorijoje yra eglynų ir beržynų, mažiausia – drebulynų.
V. Dičkalnis teigė, kad pušynų rajone tėra tik 7,8 procento viso miškų ploto, tačiau brandžių pušynų, kurių amžius perkopęs šimtmetį, – net 22,5 procento viso pušynų ploto.
Nors urėdijoje eglynų plotai didžiausi, tačiau brandžių (nuo 71 metų amžiaus) eglynų tėra tik 11,5 procento. Daugiausia rajone vyrauja eglynai, kurių amžius iki 10 metų.
Brandūs beržynai (nuo 61-erių metų) rajone užima beveik 45 procentus beržynų ploto.
III-IV miškų grupėse didžiausius plotus užima brandūs drebulynai ir juodalksnių jaunuolynai.
Ūkininkauta protingai
Projekto vadovas džiaugėsi, kad urėdija savo miškuose ūkininkavo protingai.
„Prieš dešimtmetį buvo planuojama kasmet iškirsti po 84 tūkstančius kubinių metrų likvidinės medienos. Per projekto galiojimo laikotarpį urėdija kasmet kirto vidutiniškai po 80 tūkstančių kubinių metrų likvidinės medienos arba apie 95 procentus projektuotos apimties, o daugiausia buvo atlikta sanitarinių kirtimų“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie praėjusį dešimtmetį V. Dičkalnis sakė, kad padidėjo miško žemės ir medynų plotai, ypač eglynų, juodalksnynų ir ąžuolynų, tačiau ženkliai sumažėjo uosynų ir drebulynų. Padidėjo teritorijos miškingumas. Kasmet didėjo ir medynų našumas. Ženkliai pagerėjo miško želdinių būklė.
Pristatytas gamtosauginių priemonių planas
To paties instituto Kraštotvarkos skyriaus vyresnysis specialistas Jonas Lučka, pristatė gamtosauginių priemonių planą ir rekreacinio sutvarkymo projektą.
Pasak jo, daugiau nei 23 tūkstančiuose hektarų valstybinės reikšmės miškų saugomoms teritorijoms tenka 4 820 hektarų miško. Didžiausi saugomų teritorijų plotai – Pašušvio, Legečių ir Liepynės girininkijose. Pašušvio girininkijoje yra ir didžiausias pagal plotą Praviršulio tyrelio botaninis-zoologinis valstybinis draustinis. Didžiausi genetinių draustinių plotai – Legečių ir Šeduvos girininkijose. Rajone taip pat yra geologinių bei botaninių gamtos paveldo objektų.
Atkuriamosios apsaugos saugoma teritorija yra paskelbtas Sulinkių atkuriamasis sklypas, kurio bendras plotas beveik 429 hektarai. Jame miškų teritorijos bendras plotas Liepynės girininkijoje – beveik 297 hektarai.
Miškų urėdijos teritorijoje taip pat yra paukščių apsaugai bei buveinių apsaugai svarbių teritorijų, valstybinių parkų, Lietuvos raudonosios knygos objektų.
Naujajame gamtosauginių priemonių plane taip pat nurodyti ir nauji ekologiškai vertingi miško sklypai, miško sklypai su senmedžiais ar pavieniais ekologiškai vertingais medžiais.
Pasak J. Lučkos, tarp siūlomų gamtosauginių priemonių – miško kirtimų ribojimas prie saugomų paukščių lizdaviečių, retųjų augalų apsaugos priemonės, natūralių miško pelkių, mažų aikštelių ir laukymių palikimas savaiminei raidai, miško laukymių valymas nuo apaugimo, šlaitų medynų išsaugojimas, pavienių paliekamų bioįvairovės medžių atranka ir išdėstymas, senmedžių išsaugojimas ir kertinių miško buveinių tvarkymas bei apsauga.
Tarp kitų gamtosauginių priemonių numatyti vienos ar kelių dienų trukmės mokymai apie miško bioįvairovę ir jos apsaugą urėdijos darbuotojams bei rangovams, inkilų gamyba ir kėlimas, tupėjimo vietų plėšriesiems paukščiams ir pelėdoms įrengimas, medingųjų augalų sodinimas, įveisiant ir atkuriant mišką, skruzdėlynų aptvėrimas bei invazinių augalų naikinimas.
Projekte taip pat siūlomas sezoninis kiaunių, mangutų, lapių, kanadinių audinių ir varninių paukščių skaičiaus reguliavimas.
Projekto vykdytojas užsiminė, kad dar 2011 metais yra paruoštas ir patvirtintas Praviršulio tyrelio gamtotvarkos projektas, ruošiamas Sulinkių atkuriamojo sklypo gamtotvarkos planas.
Kalbant apie rekreacinio sutvarkymo projektą buvo užsiminta apie svarbiausius lankomus objektus, rekreacines teritorijas ir objektus, kultūros paveldo ir valstybės saugomus gamtos paveldo objektus valstybinės reikšmės miškuose. Pateikti pasiūlymai dėl esančių ir būsimų rekreacinių objektų.
Situaciją geriausiai žino miškininkai
Radviliškio miškų urėdijos urėdas Juozas Eismontas sakė, kad jau beveik 50 metų, kai visų pagrindinių medžių rūšių medynų būklė gerėja, didėja vertingesnių medžių rūšių medynų plotai.
Pasak jo, planuojant vykdyti bet kokią reformą pirmoje eilėje turėtų būti ekonominis pagrindimas, išdiskutuota miškininkų kolektyvuose ir tik tuomet siūloma Vyriausybei. Iš viršaus nei viena reforma dar nebuvo sėkmingai įgyvendinta, o valstybė patyrė didžiulius nuostolius, dėl ko kenčia eiliniai žmonės. Pertvarkymus turėtų kurti ne lobistai, kurie suinteresuoti „perimti“ kuo pigiau ir daugiau turto iš valstybės, o tos srities specialistai.
Beveik 21-erius metus Radviliškio miško pramonės ūkiui vadovavęs, o vėliau ir pirmuoju Radviliškio miškų urėdu dirbęs Mečys Neciunskas džiaugėsi, kad buvę jo kolegos perėmė ankstesnes tradicijas ir daug dėmesio skiria miško plotų atkūrimui, vertingų medžių plotų atsodinimui.
Buvęs urėdijos vadovas prisiminė, jog tarybiniais laikais medieną rinkdavo iš pagriovių, kirsdavo menkaverčius miško plotus, o sveikus medžius ir brandų mišką tausodavo.
Autoriaus nuotr.
PRISIMINIMAI: Buvęs Radviliškio miško pramonės ūkio direktorius bei pirmasis Radviliškio miškų urėdas Mečys Neciunskas (antras iš kairės) prisiminė, kaip buvo tausojamas miškas tarybiniu laikotarpiu.
GAMTOSAUGA: Tarp kitų gamtosauginių priemonių numatyta ir inkilų gamyba bei kėlimas.