
Naujausios
Panaudojo ultragarsinį jutiklį
Konferencija "Aplinka ir žmogus" organizuota jau 16-ą kartą, joje pasirinktas itin platus temų ratas iš fizikos, geografijos, biologijos, chemijos, istorijos ir kitų sričių.
Žagarės gimnazijos moksleivė Paulina Kristinytė (darbo vadovė Asta Radžvilienė) ėmėsi ultragarsinių jutiklių pritaikymo. Iš pradžių robotikos klasėje tirta, kaip robotukas su minėtu prietaisu reaguoja į skirtingo pločio ir medžiagų kliūtis: popieriaus lakštą, siauresnes jo juosteles, skaidrią plėvelę, siūlą.
Vadovaudamasi rezultatais ji sukūrė modeliuką, kuris ultragarsu nustatęs kliūtį turėjo duoti signalą, priartėjus iki jos per 50 centimetrų ir visiškai sustoti – kai beliko 20 centimetrų. Eksperimentas pavyko. Tokie jutikliai įdiegiami automobiliuose, jie padeda matuoti atstumus, reaguodami gali skaičiuoti praeivius.
Gamtos duota ultragarsine sistema skraidydami naudojasi šikšnosparniai.
Apie nitratus ir konservavimo būdus
Pirmą sykį konferencijoje dalyvavusios Pakruojo rajono Pašvitinio pagrindinės mokyklos mokinės Airida Uogintaitė ir Iveta Mikšytė (mokytoja Monika Nakčiūnienė) ieškojo nitritų ir nitratų vaisiuose bei daržovėse. Nitritų merginos nerado, nepavojingi, leidžiami kiekiai nitratų aptikti morkose, bulvėse, kai kuriose kitose daržovėse, tačiau daugiau nei leistina jų buvo agurkuose, burokėliuose.
Labai mažai nitratų aptikta citrusiniuose vaisiuose, bet, pasak darbą atlikusių moksleivių, paprastai šie toli gabenami vaisiai yra purškiami specialiais preparatais, kad išsilaikytų geros kokybės, dėl jų poveikio nitratai virsta kitomis medžiagomis.
Rugilė Zubauskytė (mokytoja Rūta Stankūnienė) iš "Aušros" gimnazijos priminė apie konservavimo būdus nuo seniausių – šaldymo, sūdymo, džiovinimo – iki naujausio – liofilizacijos, kai produktai išdžiovinami dideliu šalčiu.
Domėjosi istorija
Žagarės gimnazistai Vanesa Mereckytė ir Justas Stabrauskas pristatė grupės mokinių darbą "Žagariečiai vadavo Lietuvos sostinę Vilnių". Idėją darbui davė ir vadovavo mokytoja Alma Kančelskienė, sauganti tėvelio Vaclovo Eitučio, tarnavusio Lietuvos kariuomenėje, liudijimo apie istorinį 1939-ųjų žygį į Vilnių kopiją.
Pedagogės vadovaujama mokinių grupė dalyvavo nacionaliname konkurse "Praeities stiprybė – dabarčiai" ir subrandino idėją rasti bei pakalbinti daugiau tokį pat dokumentą turinčių žmonių arba jų paveldėtojų. Apie tai rašėme ir "Šiaulių krašte" ("Ieško istorinio žygio į Vilnių liudytojų", 2018 11 17). Po publikacijos atsiliepė joniškietis Jonas Jurevičius, jo tėvas, tankistų vadas, taip pat buvo minėtame žygyje.
1939 metų spalio 27–29 dienomis Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinė, vadovaujama generolo V. Vitkausko, pradėjo žygį iš įvairių pasienio vietų į Vilnių. 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos, spalio 28 dieną jie įžengė į sostinę, o spalio 29-ąją Gedimino kalne iškilo trispalvė.
Ne vienas darbas skirtas rajono gamtos paveldo objektams, sėkmingam daržovių auginimui, skiepijimui, pasakota apie vietovardžius, vandenvardžius, naminius gydūnus ir net gyvenimą mėnulyje.
Taip pat renginyje apdovanoti gražiausių inkilų konkurso nugalėtojai, meninę programą parodė mokytojos Alinos Jonaitienės paruošti moksleiviai.
Gali būti aktualu: Dynamics 365