Naujausios
Mokytojai nenori būti pastumdėliais
Praėjusį trečiadienį Tytyuvėnuose, „Sedulos“ poilsio bazėje, surengta Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos konferencija „Švietimas – strateginio nacionalinio saugumo garantas“.
Joje dalyvavo profsąjungos atstovai, mokslininkai, švietėjai. Kalbėta apie šiandieninės Vyriausybės vykdomą švietimo poilitiką, nesibaigiančias švietimo reformas, mokytojo padėtį ir aiškumo trūkumą, kokiu keliu turi eiti Lietuvos mokykla. Priimta rezoliuzija, kurioje reikalaujama, kad švietimas taptų ne menamu, o tikru prioritetu.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Diskutavo specialistai ir mokslininkai
Dviem dienoms į Tytuvėnus atvykę Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos atstovai surengė konferenciją „Švietimas – strateginio nacionalinio saugumo garantas“, teisinį seminarą „Pokyčiai, kuriuos įneša naujas socialinis modelis švietimo sistemoje“, kurio dalyviai gavo kvalifikacijos pakėlimo pažymėjimus, bei išplėstinį profesinės sąjungos Tarybos posėdį. Dalyvavo per 70 švietimo atstovų.
Konferencijoje vykdomą švietimo politiką apžvelgė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas. Jo pavaduotojas Ramūnas Znutas pristatė kardinalius pokyčius, kurių švietimo sistemoje laukia pedagogų bendruomenė.
Apie švietimo pertvarkos projektus ir jų žalą Lietuvos nacionaliniam saugumui kalbėjo Tauragės susivienijimo pirmininkas Gediminas Marozas.
Švietimo politikos analizę atliko profesorė, habilituota daktarė, Lietuvos švietimo Tarybos pirmininkė Vilija Targamadzė.
Konferencijoje dalyvavo ir kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, profesorius Eugenijus Jovaiša bei šio komiteto narys profesorius Arūnas Gumuliauskas, Akmenės, Kelmės, Mažeikių rajonų Švietimo skyrių vedėjai Vytautas Juozapavičius, Stasys Jokubauskas ir Apolinaras Stonkus.
Švietimas blaškosi tarp reformų
Pagrindinė visų pranešėjų ir kalbėtojų mintis, jog Lietuvoje nėra švietimo strategijos. Kiekviena nauja valdžia vykdo savas reformas. Mokykla blaškosi, nežino, kur eiti. Nėra darnos, dermės tarp reikalavimų ir galimybių tuos reikalavimus įvykdyti.
Šioje konferencijoje jau nebuvo keliamas apmokėjimo už mokytojo darbą klausimas. Bet, kad mokytojas iš savo menkos algos turi pirkti mokymo priemones – jau nebetelpa į jokius rėmus. Kelta problema, jog švietimui, apskritai skiriama per mažai lėšų, nebelieka pinigų ugdymui ir priemonėms.
Mokytojui kliūva botago galu
Šiandieninėje mokykloje nesaugus jaučiasi ir mokytojas, ir mokinys. Nėra aiškaus pasiskirstymo pareigomis ir atsakomybe. Už viską atsakingas tik mokytojas, kuris bet kokioje situacijoje lieka kaltas. „Vaikui nepatikai – esi kaltas, tėvams neįtikai – taip pat kaltas, administracijai užkliuvai – irgi kaltas. Mokytojas privalo būti paklusnus, nuolankus ir visada linkęs prisiimti kaltę, – konferencijos teiginius redakcijai komentavo Švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kelmės rajono susivienijimo pirmininkė Levonė Enzelienė. – Laukiame, kad būtų aiškiai sudėliotos mokytojo teisės ir pareigos, kad turėtume galimybę oriai atlikti savo darbą, o ne būti pastumdėliais.“
Konferencijos dalyviai tvirtino, jog mokytojas nori ir privalo eiti koja kojon su gyvenimu, naudotis naujovėmis. Tačiau mokytojui tobulėti lėšų neskiriama. Nors padėti tobulėti patirtį turinčiam mokytojui būtų pigiau negu parengti naują mokytoją.
Mokytojas daug dirba nemokamai
Pedagogai replikavo, jog norėdamas pragyventi šiandieninis mokytojas priverstas dirbti keliose mokyklose. „Norite kokybiško mokymo – tobulinkite mokytoją, o ne paverskite jį amatininku.“
Profesinės sąjungos pozicija, jog mokytojo etatą turi sudaryti 18 kontaktinių valandų – pamokų ir dar tiek pat apmokamų valandų skirti pasirengimui pamokoms, sąsiuvinių taisymui, konsultacijoms ir kitiems papildomiems darbams.
Šiandien tam skiriama labai mažai laiko. Mokytojas priverstas arba netikrinti sąsiuvinių, arba jų taisymui skirti savo asmeninį laiką, kai už darbą niekas nemoka.
Tačiau konferencijos dalyvių nuomone, etatinis apmokėjimas „nuplauks“, jeigu švietimui nebus skiriamas didesnis finansavimas.
„Rugsėjo pirmosios laukdavome pilni euforijos. Dabar tos euforijos nėra. Nes tu nesididžiuoji, kad esi mokytojas“, – apie savo padėtį kalbėjo pedagogai.
Nors dažnai kalbama, kad Lietuvoje yra mokytojų perteklius, rimčiau pasigilinus paaiškėjo, kad trūksta 1300 mokytojų, ypač tiksliųjų mokslų: matematikos, fizikos, chemijos. Jauni žmonės tikrai nesusigundys dirbti už 400 – 500 eurų per mėnesį.
Rezoliucija reikalauja jautresnio dialogo
Konferencijos dalyviai pasirašė rezoliuciją. Joje teigia, kad Vyriausybės požiūris į švietimą yra socialiai neatsakingas. Lietuvos švietimas blogiausiai finansuojamas visoje Europoje, mokytojų atlyginimai – mažiausi, mokinių ugdymo sąlygos – prasčiausios, mokytojų rengimo sistema sugriauta, mokytojo prestižas nuvertintas. Konstruktyvaus dialogo nebuvimas veda prie naujų socialinių akcijų.
Matydami cinišką požiūrį į švietimą, konferencijos dalyviai reikalauja pasirašyti kolektyvinę sutartį, kuri užtikrintų geresnes materialines ir socialines švietimo sąlygas, gerinti profesinės sąjungos ir Vyriausybės derybų kokybę, mokinio krepšelį pakeisti klasės finansavimo modeliu, įvesti pedagogams etatinį apmokėjimą, parengti kokybiškesnes programas.
Vaidos SUTKIENĖS nuotr.
Švietimo politiką apžvelgė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas (kairėje).
Konferencijos teiginius redakcijai komentavusi Kelmės susivienijimo pirmininkė Levonė Enzelienė (antroje eilėje pirmoji) tvirtino, jog mokytojai nori oriai atlikti savo darbą ir didžiuotis savo profesija.