Naujausios
MUMS RAŠO
Mintys naują knygą atvertus
Prieš mane kukli kuklaus autoriaus knyga – Zigmo Kirdeikio „Mano ir Lietuvos kelias“, – kuri šių metų ankstyvą pavasarį išvydo dienos šviesą Panevėžio spaustuvėje ir pačiam Z. Kirdeikiui anksčiau dovanojo Sąjūdžio dienos šventę.
Knyga sudaryta iš keturių skyrių: pirmas skyrius – autoriaus gyvenimo kelias – autobiografija, antrajame – spausdinamos autoriaus kalbos, pasakytos įvairių švenčių, renginių, vykusių Plaučiškiuose, Pakruojyje, Rozalime, metu. Trečiajame – autoriaus straipsniai, kurie buvo išspausdinti įvairiuose šalies leidiniuose. Ketvirtas skyrius skirtas autoriaus gyvenimo nuotraukoms.
Z. Kirdeikis, pasakodamas savo biografiją, atskleidžia lietuvių nenorą taikstytis su Tėvynę užgulusia bolševikine okupacija. Žmonės priešinosi įvairiai: vieni į rankas ėmė ginklą, ėjo į miškus, kiti, kaip ir pats minimos knygos autorius, priešinosi ignoruodami okupacinės tarybų valdžios įsakymus, potvarkius, reikalavimus. Z. Kirdeikis savo protestą išreiškė neidamas tarnauti į sovietinę kariuomenę, – taip tapo vadinamuoju liaudies priešu, – slapstėsi, buvo persekiojamas, teisiamas, kalinamas įvariuose sovietiniuose lageriuose.
Lietuvos Atgimimo priešaušryje Z. Kirdeikis vėl aktyviai įsijungė į kovą dėl Lietuvos laisvės: sakė kalbas, rašė straipsnius spaudai, įsijungė į Krikščionių demokratų bei Politinių kalinių ir tremtinių partijos veiklą, dalyvavo mitinguose, važiavo budėti prie Parlamento sausio įvykių metu.
Ir dabar plaučiškietis, nors ir slegiamas metų naštos ir fizinės negalios, kurią įgijo po alinančių darbų ir kančių, patirtų sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose, yra susirūpinęs dėl Lietuvos ateities.
Tiek savo straipsniuose spaudai, tiek kalbėdamasis su žmonėmis, jis sielojasi dėl gresiančio Lietuvos žemių pardavimo užsieniečiams: „Ar Lietuva liks Lietuva, jei jos žemės pereis į užsieniečių rankas?“ – klausia Z. Kirdeikis.
Autorius nerimauja dėl Lietuvos nacionalinės valiutos – lito – pakeitimo euru, nes Lietuvos okupaciją ir Tėvynės netektį gyvai patyrusiam Z. Kirdeikiui nesuprantama, kaip valstybė gali būti savarankiška be nacionalinės valiutos.
Baiminamasi ir dėl pragertų ir narkotikais apnuodytų Lietuvos piliečių protų, kurie nebesuvokia tikrųjų vertybių, ir jų esmės, demosntruodami savo bukumą ir apatiją valstybinių švenčių metu, neiškeldami taip brangios lietuvio širdžiai trispalvės...
Perskaičius šią kuklią Z. Kirdeikio knygą (112 p.), norisi visiems priminti Vytauto Petkevičiaus žodžius: „Istorija – tautos atmintis, kultūra – jos dvasia, gyva kalba ir žemė – jos kūnas. Kol mes visa tai turime, mes dideli, neįveikiami, mes – lietuviai“.
Kaip apie gimtosios kalbos svarbą rašė Mikalojus Daukša, taip apie kitų, ne mažiau svarbių vertybių praradimą kalba ir V. Petkevičius: „Atimk iš tautos istoriją, sunaikink inteligentiją, o paskui ji pati savo noru išsigims. Gyvens žmogelis kaip gyvulys šia diena, kimš į pilvą dešras ir kopūstus bei garbins tą, kuris jį tokiu gyvuliu pavertė“ (citatos iš V. Petkevičiaus „Durnių laivas“, aut. past.).
Felicija Rudžianskienė, Plaučiškiai
Nuotr. iš redakcijos archyvo
SĄJŪDIS: Šiandien Zigmas Kirdeikis sako, kad Lietuvai vėl reikia sąjūdžio, tokio, kuris sutelktų, suvienytų tautiečius dirbti ir padėti savo valstybei.