Naujausios
Muziejui dovanojo austų lovatiesių
Kelmės krašto muziejuje atidaryta iš Tytuvėnų krašto kilusios audėjos Elenos Šidlauskaitės-Kazakauskienės lovatiesių paroda. Beveik prieš du dešimtmečius mirusi audėja ateinančiais metais būtų sulaukusi savo gyvenimo šimtmečio. Gyva būdama ji nebuvo surengusi nė vienos parodos.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Ausdama ir dainuodavo, ir giedodavo
Kelmės krašto muziejuje atidarytoje parodoje eksponuojamos iš Tytuvėnų krašto kilusios audėjos Elenos Šidlauskaitė-Kazakauskienės lovatiesės.
Parodos atidaryme dalyvavo dvi audėjos dukros: Veronika Maračiauskienė ir Elzbieta Galkauskienė. Moterys labai apgailestavo, kad neišmoko iš mamos jos amato, kaip ir dar dvi jų seserys, į audimą nekreipė didelio dėmesio. Audžianti mama vaikams buvo kasdienybė.
E. Kazakauskienė gimė 1914 metais, Tytuvėnų seniūnijos Plekaičių kaime. Tėvai buvo ūkininkai, turėjo 12 hektarų žemės. Didesnę jaunystės dalį audėja tarnavo pas ūkininką Salį. Mokėsi Plekaičių pradinėje mokykloje, vėliau, paskatinta vyresniojo brolio Viktoro, išvyko mokytis austi į Radviliškį, tobulinosi kursuose Pasvalyje. Ištekėjo už Petrausko, bet tapo našlė. Antrąkart ištekėjo už karininko Kazakausko, su juo susilaukė keturių dukterų.
E. Kazakauskienė dirbo darbininke „Artojo“ kolūkyje. Pasak dukterų, audė po karo paklodes, takelius, rankšluosčius, milą ir lovatieses, o ausdama dainuodavo, giedodavo. Turėjo ir dideles, ąžuolines stakles, ir mažesnes.
Dukros nusprendė 9 mamos lovatieses padovanoti Kelmės krašto muziejui. Kad nepražūtų, kad taip būtų išsaugotas mamos atminimas, sudaryta galimybė su jos audimais susipažinti šių ir ateinančių laikų žmonėms. Būdama gyva, E. Kazakauskienė savo lovatiesių, kitų audimų nėra eksponavusi nė vienoje parodoje.
Už lovatiesę – 6 rubliai, už saldainių kilogramą – keturi
E. Kazakauskienės lovatiesėse kartojasi tas pats senoviškas raštas. „Velykų kiaušiniuks“ – taip ornamentus vadino pati audėja.
Audimas padėdavo E. Kazakauskienei šiek tiek užsidirbti, nes sovietmečiu austos lovatiesės buvo labai populiarios. Už vienos lovatiesės išaudimą audėjai sumokėdavo 6 rublius, tačiau pats klientas turėdavo parūpinti siūlų.
Kruopštus, ilgai trunkantis audimas, pasak D. Žalpienės, tikrai buvo menkai atlyginamas. Pavyzdžiui, kilogramas gerų saldainių tuo metu kainavo apie 4 rublius.
Audimas Lietuvoje atsirado beveik prieš 2000 metų
Per parodos atidarymą Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė supažindino su audimo istorija.
Audimas kaip amatas Lietuvoje, archeologų teigimu, atsirado maždaug prieš 1900-1800 metų. Pirmieji audimai buvo iš vilnos, kanapės, paprasti – dvinyčiai, keturnyčiai.
Audimas vis tobulėjo. Didžiulis perversmas įvyko XVIII amžiaus pabaigoje, kai buvo sukurtos mechaninės staklės ir pradėjo vystytis tekstilės pramonė. Tačiau senoviškas audimas staklėmis neišnyko, išliko iki šių dienų.
„Kelmėje taip pat yra puikių audėjų, kurios ir pačios dar audžia, ir savo amatą bei meną perduoda kitoms, išmokti austi norinčioms moterims“, – sakė D. Žalpienė. Kelmės krašto muziejuje stovi staklės. Per parodos atidarymą jomis audė kelmiškė tautodailininkė Ona Butvilienė.
Autorės nuotr.
PADĖKA: Parodos atidaryme dalyvavusios audėjos dukros (iš kairės) Veronika Maračiauskienė ir Elzbieta Galkauskienė dėkojo Kelmės krašto muziejui už suteiktą galimybę parodyti likusius mamos audimus ir padovanojo 9 lovatieses.
LOVATIESĖS: Kelmės krašto muziejuje eksponuojamos iš Tytuvėnų krašto kilusios Elenos Šidlauskaitės-Kazakauskienės austos lovatiesės. Tai pirmoji audėjos, kuriai kitąmet būtų sukakęs 100 metų, paroda.