Muzikos mokymo metodo pradininkė sukvietė atlikėjus iš didmiesčių

Mu­zi­kos mo­ky­mo me­to­do pra­di­nin­kė su­kvie­tė at­li­kė­jus iš did­mies­čių

Ak­me­nės kraš­to mu­zie­ju­je kon­cer­ta­vo šio mies­to ir Vil­niaus, Kau­no, Šir­vin­tų, Gargž­dų jau­nie­ji mu­zi­kan­tai, be­si­mo­kan­tys pa­gal Su­zu­ki me­to­dą.

Jį su­kū­ręs ja­po­nų fi­lo­so­fas, pe­da­go­gas, mu­zi­kas Ši­ni­či Su­zu­ki (1898 – 1998) mo­ky­mą grin­dė dva­si­niu ry­šiu ir tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mu tarp vai­ko ir pe­da­go­go, va­din­da­mas „kal­ba iš šir­dies į šir­dį“.

Ke­lio­li­ka me­tų Lie­tu­vo­je tai­ko­mo mu­zi­kos mo­ky­mo me­to­do iš­skir­ti­nu­mas – vai­kai pra­de­da mu­zi­kuo­ti nuo 2 – 4 me­tų. Mo­ko­mi dar ne­pa­žin­da­mi na­tų. Pa­mo­kos vyks­ta or­ga­ni­zuo­jant žai­di­mus. Pir­muo­sius ke­le­rius moks­lo me­tus pa­mo­ko­se pri­va­lo da­ly­vau­ti vie­nas iš tė­vų.

Šio me­to­do pra­di­ni­nkės Lie­tu­vo­je Izol­dos Gul­bi­nie­nės, gy­ve­nan­čios Ak­me­nė­je, tvir­ti­ni­mu Š. Su­zu­ki ti­kė­jo, kad ap­lin­ka for­muo­ja vi­sas žmo­gaus cha­rak­te­rio sa­vy­bes, taip pat ir mu­zi­ki­nius ge­bė­ji­mus. To­dėl svar­bu, ko­kio­je ap­lin­ko­je vai­kas au­ga, su ko­kiais žmo­nė­mis bend­rau­ja, ko­kį jų el­ge­sį ste­bi, kuo do­mi­ma­si jį su­pan­čio­je ap­lin­ko­je. Tai for­muo­ja as­me­ny­bę, jos to­les­nę ug­dy­mo­si kryp­tį.

Dau­gu­ma kon­cer­to at­li­kė­jų Ak­me­nės kraš­to mu­zie­ju­je gro­jo for­te­pi­jo­nu. Taip pat skam­bė­jo gi­ta­rų, vio­lon­če­lių me­lo­di­jos.

Sce­no­je dai­na­vo pa­ti kon­cer­to or­ga­ni­za­to­rė I. Gul­bi­nie­nė su tri­mis sū­nu­mis.

„Šiau­lių kraš­to“ inf.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

Su­zu­ki mu­zi­kos mo­ky­mo me­to­do pra­di­ni­nin­kė Lie­tu­vo­je Izol­da Gul­bi­nie­nė dai­na­vo su sū­nu­mis  (iš kai­rės) Džiu­gu, Mi­ku, Ba­liu.

Ak­me­nės kraš­to mu­zie­jaus dar­buo­to­ja Sand­ra Sa­lia­ma­nie­nė (de­ši­nė­je) pa­svei­ki­no jau­nų­jų mu­zi­kan­tų mo­ky­to­jus.