
Naujausios
Naudotis centralizuotais patogumais neleidžia piniginė
Prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, Pakruojo rajone įrengtų už Europos Sąjungos fondų pinigus, prisijungė pakankamai vartotojų, kad vandentiekininkams nekiltų grėsmė lėšas grąžinti. Bet kai kuriems prie tinklų prisijungti iki šiol neleidžia pinigų stygius. Dalis žmonių tą padarė, varomi baudomis, dar labiau apriboję ir taip kuklius kasdienius poreikius.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Centralizuotos paslaugos – ne vienam per brangios
„Šiaulių krašto“ redakciją pasiekė ne vienas pasakojimas apie spaudimą jungtis prie naujų centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Jie per eilę projektų vykdymo metų buvo įrengti dalyje Pakruojo bei Linkuvos mieste, Klovainių miestelyje, Pakruojo, Sigutėnų, Jovarų, Mažeikonių kaimuose.
Šių vietovių gyventojai, neprisijungę prie tinklų, sulaukdavo vandentiekininkų perspėjimų. O paskui ne vienas sodybų savininkas – ir aplinkosaugininkų vizitų bei baudų už tai, kad teršia aplinką.
Pakruojo aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Gedimino Cinkučio teigimu, vien per praėjusį spalį už tai surašyti protokolai šešiems Linkuvos miesto ir Klovainių miestelio gyventojams. Šią akciją aplinkosaugininkai tęsia nuo 2013-ųjų.
Žmonės ne kartą su žurnalistais dalijosi skaudžiomis išvadomis: už tai, kad sunkiai verčiasi ir neturi už ką į sodybas įsivesti vandentiekio bei nuotekų, dar yra ir baudžiami. Nes tinklai tėra atvesti tik iki sodybų ribų. Visa kita tenka daryti savais pinigais – samdyti kasėjus, pirkti nepigius vamzdžius, santechnikos įrangą. Viena tvarkinga, kukliai uždirbanti, vaikus auginanti šeima, nebeapsikęsdama „baudavimų“, paėmė paskolą iš banko, kad vandentiekį įsivestų. Dėl to keleriems metams visi dar labiau susiveržė ir taip nelaisvus diržus.
Rajone gyvenanti devintą dešimtį bebaigianti ilgaamžė į kiemą atėjusiems tikrintojams paaiškino trumpai: jos pensijos teužtenka tik maistui, vaistams bei būtiniems mokesčiams. Gal rytoj ar poryt dėl suprastėjusios sveikatos teks persikelti gyventi pas vaikus. Kam tuščioje liksiančioje troboje europinis vandentiekis?
„Šiaulių krašto“ žiniomis, naudotis centralizuotomis paslaugomis (kurios šiemetiniame savivaldybių reitinge įvertintos kaip brangiausios tarp mažųjų šalies savivaldybių) nepanoro ir kai kurie neskurstantys rajono žmonės. Apskaičiavę, kad verčiau investuoti į individualius nuotekų valymo įrenginius, pritaikytus sodyboms ir sertifikuotus Europoje, tokius ir įsirengė.
Investicijų grąžinti nereikės
UAB „Pakruojo vandentiekis“ projektų vadovas Dainius Jurgaitis informavo, kad prie pastaraisiais metais nutiestų naujų nuotekų trasų prisijungė 2210 vartotojų, prie vandentiekio – 1906. Tokio naujų vartotojų kiekio užtenka, kad būtų įvykdyti projektiniai įsipareigojimai, ir netektų grąžinti iš Europos Sąjungos fondų skirtų lėšų.
Anot D. Jurgaičio, prie naujųjų trasų beliko neprisijungę tik pavieniai žmonės: arba sunkiai besiverčiantys, arba gyvenantys asocialiai. Tarp jų nemažai pensininkų, kurie įpratę visą gyvenimą naudotis lauko tualetais ir nenori nieko keisti.
„Yra tuščių sodybų, kurių savininkai išvyko į užsienį su šeimomis ir artimiausiais metais neketina grįžti. Tokiose sodybose paliekame raginimus jungtis prie centralizuotų tinklų. Kartais išgirstame, kad savininkai buvo trumpam parvykę. Bet nėra teisinių priemonių įpareigoti šiuos žmones prisijungti prie naujų tinklų“, – sakė projektų vadovas.
Vandentiekininkai informaciją apie neprisijungusius perduoda aplinkosaugininkams.
Autorės nuotr.
Naudotis šuliniais ne vienam pakruojiškiui tenka, neturint už ką prisijungti prie naujų trasų.
UAB „Pakruojo vandentiekis“ projektų vadovo Dainiaus Jurgaičio nuomone, prie centralizuotų tinklų žmonės nesijungia dėl pinigų stygiaus, o senjorai – iš įpročio.