Naujausios
Nauji Tytuvėnų kultūros namai – tolstanti iliuzija
Tytuvėniškė Danutė Giedraitienė ketina rinkti parašus, kad pagaliau būtų pastatyti nauji Tytuvėnų kultūros namai, o senas avarinis pastatas nugriautas. Kur tai matyta, kad turistų gausiai lankomame į Popiežiaus Jono Pauliaus piligrimų kelią įtrauktame mieste šalia garsaus bažnyčios ir vienuolyno ansamblio, uždengdamas jo fasadą, stovi 1935 metais statytas avarinis pastatas?
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Baiminasi dėl saugumo
Danutė Giedraitienė daugelį metų dirbo Tytuvėnų kultūros centre. Jau tuomet nukritęs stogelis buvo sužalojęs vieną jaunuolį. Nuo to laiko praėjo daug metų. Tiesa, kultūros centro pastatas vis palopomas, sutvirtinamas. Pernai pagaliau pavyko įrengti tualetus.
Tačiau užtarnauto poilsio išėjusios, bet vis dar aktyvios ir pilietiškos moters nuomone, senas kultūros centro pastatas nepuošia miestelio. Jį nugriovus, atsivertų visas Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio grožis. „Tas pastatas prieš bažnyčią – gėda visai Lietuvai.“
Bet labiausiai Danutei Giedraitienei rūpi čia repetuojančių žmonių saugumas. „Kas atsakys, jei kada nors įgriuvusios lubos arba nuo sunkaus sniego sluoksnio nukritęs stogelis sužalos jauną žmogų? Kas mokės milijonines kompensacijas jo šeimai? Tytuvėnai gali dar kartą skandalingai pagarsėti kaip pagarsėjo po gaisro vienuolyne,“ – baiminasi Danutė.
Praleisti šansai
Pasak D.Giedraitienės, jau buvo daug progų Tytuvėnams turėti geresnį kultūros centrą. Buvo galima nebrangiai, maždaug už 100 tūkstančių litų, nupirkti miesto centre esančią parduotuvę ir pritaikyti ją kultūros reikmėms. Tačiau pastatą nupirko kiti, ne Savivaldybė.
Miesto centre, Maironio gatvėje, buvo parduodamas sklypas. Šalia yra dar vienas valstybės žemės plotas ir automobilių aikštelė. Irgi praleistas šansas. Sklypas parduotas privatininkams. Jame tebestovi lūšna, kuri kelia grėsmę šalia esančioms sodyboms ir darko miestelio vaizdą.
Bendrajame miesto plane numatyta kultūros namus statyti nuošalesnėje vietoje, prie turgaus. „Ten pelkė, gūdi vieta, šalia miškas. Geros sąlygos tik platinti narkotikus, – piktinasi D. Giedraitienė. – Kadencija prasideda, kadencija baigiasi. Tik prieš rinkimus valdžia žmones pamaitina pažadais. O per vidurį kadencijos jau nebėra kam galvoti.“
D. Giedraitienė ketina rinkti tytuvėniškių parašus, kad kuo greičiau būtų statomi nauji kultūros namai ir nugriauti senieji.
Kultūra – pilka sermėga
Šiandieninė Tytuvėnų kultūros centro direktorė Alma Šlivinskienė sako suprantanti D. Giedraitienės pasipiktinimą. Ši moteris ir šiandieninius kultūros darbuotojus bei pačią A. Šlivinskienę išmokė atsakingai dirbti ir kovoti, įdiegė meilę žmonėms.
Tačiau pasiūlius nugriauti pastatą, valdžia gali taip ir padaryti. Čia nereikia daug išminties. Sutaupytų lėšų. Pasak A.Šlivinskienės, jau būta siūlymų Tytuvėnų kultūros namus perkelti į Budraičius ar Pagryžuvį, kur yra geresni pastatai.
„Bet kultūra nėra vien tik pastato sienos, – sako direktorė. – Daugelis kolegų nustemba, kad Tytuvėnų kultūros centras įsikūręs tokiame pastate. Tačiau pabuvę čia ilgiau, suvokia, jog viskas, kas būtiniausia, čia yra. Yra erdvė, kur jaunimas gali rinktis, nebijodamas įbrėžti parketo, nes jo nėra, ištepti sienos. Čia repetuoja per šimtą jaunų žmonių. Po tris–keturis kolektyvus išvažiuoja į Dainų šventes. Nugriauk šitą pastatą ir tą šimtą jaunų žmonių paleisi „šlifuoti“ gatvių. Aš nesigėdiju pastato.“
Direktorė sakė rašiusi daug raštų rajono Savivaldybei dėl naujų kultūros namų statybos. Jau buvo numatyta vieta ir paskirta 50 tūkstančių litų pradėti projektavimo darbus. Tačiau ir vėl viskas nukelta į ateitį.
Dėl saugumo A. Šlivinskienė sakė per daug nesibaiminanti. Per tą laiką, kai ji vadovauja Kultūros centrui, keistos stogo gegnės, šiferio lapai, scenoje pakeista dalis rąstų.
Kolūkis nepastatė
Daugelyje Kelmės rajono kaimų kultūros namai įsikūrę erdviuose mūriniuose pastatuose. Sovietmečiu juos su didžiulėmis scenomis ir salėmis centrinėse gyvenvietėse statė kolūkiai.
Kurortinis Tytuvėnų miestelis, užėjus statybų vajui, nebuvo kolūkio nė ūkio centras. Todėl kultūros namai ir liko įsikūrę sename mediniame name, šalia bažnyčios. Čia prieš kelis dešimtmečius buvo senoji bažnyčios klebonija.
Nepriklausomybės laikais turtą grąžinus savininkui, kultūros centro patalpas tenka nuomoti iš bažnyčios. Už nuomą Savivaldybė moka 6000 litų per metus. Visas Tytuvėnų kultūros centro ir jam priklausančių Pagryžuvio, Šedbarų, Kiaunorių ir Mockaičių kultūros namų biudžetas – 30 tūkstančių litų metams. Tiek turi užtekti šildymui, ryšiams, komunaliniams patarnavimams, transportui, patalpų remontui ir kitiems dalykams. Beje, Tytuvėnų bažnyčia dalį nuomos pinigų skiria salės ir kabinetų remontui.
Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas redakcijai sakė, jog strateginiame Tytuvėnų plane buvo numatyta kultūros centrą pradėti statyti 2011 metais. Tačiau viskas nurašoma krizei. O Tytuvėnų kultūros namai taip ir lieka patys vargingiausi visame rajone.
Buvę verslininkai, kurie ketinę pastatyti kultūros centrą savo sklype, miesto centre, ir jį nuomoti. Tačiau paskaičiuota, jog nuoma kas mėnesį būtų kainavusi po 20–22 tūkstančius litų. „Būtume tapę amžinais nuomininkais ir skolininkais. Neapsimokėjo“,– sako seniūnas.
Europa nepadeda
Kelmės rajono meras Kostas Arvasevičius tvirtina, jog Tytuvėnų kultūros centro statyba nukelta dėl to, kad valstybė labai sumažino savo investicijas. Savivaldybė vien iš savo lėšų nesugebėtų pastatyti modernaus kultūros pastato. Juolab kad apriboti skolinimosi limitai.
Šiuo metu svarbiausia pabaigti Kelmės kultūros centro renovaciją. Patalpos čia išsiplečia tūkstančiu kvadratinių metrų. Visos valstybės skiriamos lėšos tenka Kelmei. Todėl ir projektas nepradėtas. Jis pasentų. Juk keičiasi technologijos, medžiagos ir kainos. Kuomet bus baigtas renovuoti Kelmės kultūros centras, bus galima galvoti apie Tytuvėnus.
Naujų kultūros centrų statybai pinigų neskiria ir Europa. Mat, valstybė nusistatė kitokius prioritetus. Jeigu būtų galima panaudoti Europos paramą, tytuvėniškiai jau, ko gero, galėtų džiaugtis nauju moderniu kultūros centru.
NUOMONĖS: Daugiau kaip prieš porą dešimtmečių Tytuvėnų kultūros centrui vadovavusi Danutė Giedraitienė (kairėje) tvirtina, jog tik nugriovus senuosius kultūros namus, valdžia susirūpintų naujų statyba. Šiandieninė kultūros centro direktorė Alma Šlivinskienė sako, jog ir skurdžiame pastate puoselėjama kultūra.
REIKALINGUMAS: Tytuvėniškė Danutė Giedraitienė Tytuvėnų kultūros centro pastatą vadina Lietuvos gėda. Tačiau miestelio žmonėms, o ypač jaunimui, jie labai reikalingi. Čia repetuoja per šimtą jaunų žmonių.
BŪGNININKAS: Benas Aksamatauskas kultūros centre mokosi mušti būgną. Jo užimtumu rūpinasi meno vadovas Regimantas Zeniauskas.
SKLYPAS: Danutės Giedraitienės nuomone, Savivaldybė galėjo nupirkti sklypą su lūšna, prijungti šalia esantį laisvą valstybės žemės plotą ir pastatyti kultūros namus miesto centre.
Autorės nuotr.