Naujausios
„Negaliu išvažiuoti iš Lietuvos“
Pagryžuvio bibliotekos vedėja Vilma Dichavičienė – kategoriška: „Negaliu išvažiuoti iš Lietuvos. Kas čia dirbs, sargdins ir globos senus tėvus, kas uždirbs jiems pensijas?“
Taip pilietiškai kalba jauna moteris, gimnazistės dukros motina, pati ne vienerius metus dirbusi atsitiktinius, menkai apmokamus darbus, kol įsitvirtino. O vyrui teko paragauti ir emigranto duonos, kuri padėjo šeimai atsistoti ant kojų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Spyris
Jau ketveri metai Pagryžuvyje nuolatinę darbo vietą radusi kelmiškė Vilma Dichavičienė gal ir nebūtų tuo, kas yra, gal iš nevilties būtų netgi emigravusi, jei ne skausminga istorija vos baigus vidurinę mokyklą.
Mergina tuomet ieškojo darbo. Nuvažiavo į vieną kaimo mokyklą – gal priims dirbti sekretore. Vakarykštė abiturientė neblogai mokėsi, jautėsi esanti pakankamai raštinga.
Tačiau direktorės buvo išjuokta, kad drįso prašyti darbo nebaigusi aukštojo mokslo. „Dėl darbo vietos konkuruoja baigusios lietuvių filologiją,“ – sakė direktorė.
„Parvažiavau verkdama, – pasakoja bibliotekininkė. – Tuomet daviau sau žodį, jog niekas daugiau manęs taip nežemins. Baigsiu mokslus.“
Vilma įstojo į Šiaulių universitetą studijuoti lietuvių filologijos ir viešųjų ryšių.
Čia buvo ir su bibliotekininkyste susijusių disciplinų. Be to, likimas ją suvedė su vyru, kurio mama ilgus metus dirbo bibliotekininke. „Ji man yra didžiausias autoritetas, – pasakoja Vilma. – Su įdomumu klausydavau jos pasakojimų apie knygų įrišimą, jų įpakavimą, specifinius užrišimo mazgus ir būdus.“
Studijuodama jauna moteris nesikratė jokių darbų. Platino spaudą, pavadavo bibliotekininkes.
Pagaliau prieš ketverius metus, kai mokslai jau senokai buvo baigti, pavyko įsidarbinti Pagryžuvio bibliotekoje. Mat ankstesnė bibliotekininkė išėjo užtarnauto poilsio.
Su kompiuteriais į bibliotekas atėjo šiluma
Prieš keliolika metų V. Dichavičienė pavadavo bibliotekininkę Griniuose. „Tuomet bibliotekos buvo labai nykios. Nešildomos patalpos. Sėdėdavau susitraukusi kamputyje, laukdama skaitytojų. Dabar atėjau į šiltą, jaukią, modernią biblioteką, – džiaugiasi moteris. – Kai bibliotekos pradėjo vykdyti projektus „Bibliotekų pažangai“ ir buvo kompiuterizuotos, teko pradėti jas ir šildyti, kad drėgmė ir šaltis nesugadintų kompiuterių.“
Bibliotekininkės atlyginimas nėra didelis. Vilma kasdien savo automobiliu važinėja iš Kelmės į darbą po keliolika kilometrų. Tačiau nedejuoja. „Jeigu nori turėti darbo, dėl darbo reikia ir aukotis, – sako viena iš geriausiųjų rajono bibliotekininkių, skatinta premijomis. – Malonu dirbti. Dirbsiu, kol tik bus skaitytojų.“
Jaukioje bibliotekos salėje prie kompiuterių sėdi mokiniai. Vilma lyg rūpestinga mama primena, kad berniukams jau atvažiuos autobusas: „Eikit, kad nepavėluotumėt.“
Vaikai nenoriai kyla nuo kompiuterių. Namuose jie kompiuterių neturi. Pas bibliotekininkę užsirašo kitos dienos popietei. Jeigu iš anksto neužsiregistruos, kai ateis, visi kompiuteriai gali būti užimti.
Vietos mokyklėlėje besimokančius berniukus pakeičia iš Tytuvėnų gimnazijos grįžtanti mokinė. Prisėda prie kompiuterio.
Pasitikslinti informacijos atskuba bendruomenės patalpose protokolus rašanti mokytoja, aktyvi bendruomenės narė. Judėjimas nesiliauja.
„Biblioteka nėra vien knygų išdavimo punktas, – aiškina Vilma. – Tai socialinė erdvė. Žmonės čia gali ateiti pašnekėti, padiskutuoti, aptarti perskaitytos knygos, pasinaudoti kompiuteriu, sumokėti mokesčių internetu.“
Knygos gyvenimą pailgina ir lipni plėvelė
Pernai Pagryžuvio biblioteka gavo 193 naujas knygas. Jas parinko centrinės bibliotekos komplektavimo skyrius. Aišku, atsižvelgiama į mažesniųjų bibliotekų pageidavimus, jų skaitytojų skonį.
Fonduose yra 4794 knygos. Fondas nėra didelis. Tačiau, pasak bibliotekininkės, pakankamas 230 skaitytojų. Paprastai visos būna skirtingos.
Kiek daugiau galėtų būti vaikiškų knygučių. Mažyliai jas labai greitai „suskaito“. V. Dichavičienė knygų amžių bando pailginti apklijuodama apdriskusį viršelį lipnia juostele. Minkštas viršelis sustandėja, ir plėvelė neleidžia jam dar labiau apsitrinti.
Panašiai atsitinka ir su suaugusiųjų knygomis, kurios išleidžiamos minkštais viršeliais, klijuotos.
Bibliotekininkė supranta, jog tokių knygų leidyba – pigesnė. Tačiau jų amžius – trumpesnis. Jos nuomone, mūsų šalyje, kur žmonės dar nevisiškai atprato skaityti, reikėtų būtinai sumažinti PVM mokestį leidybai.
Juk dabar knyga kainuoja po 30 – 50 litų. Nei patys žmonės, nei bibliotekos negali jų daugiau pripirkti. Ypač brangios gausiai iliustruotos vaikiškos knygelės.
Pati Vilma knygas asmeniniams poreikiams sako dažniausiai perkanti internetu. Ypač, kai yra išpardavimai. 30 litų kainavusią knygą kartais pavyksta nupirkti ir už 6 litus.
Tačiau bibliotekos to daryti negali. Jos skelbia viešuosius pirkimus.
Ponia Vilma nesiskundžia. Jeigu kokia populiari knyga visiškai susidėvi, iš Žemaitės viešosios bibliotekos ji gauna naujesnį arba visiškai naują egzempliorių. Pavyzdžiui, susidėvėjo Justino Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Vietoj suplyšusios knygelės gauti du nauji egzemplioriai. Pageidauta ir K. Donelaičio „Metų“. Knyga gauta.
Skaitomiausi – detektyvai
Aktyviausi skaitytojai – vaikai. Į biblioteką ateina daug bedarbių ir neįgalių žmonių. Skaito ir dirbantys. Skaitytojų išsilavinimas – įvairus. Ir aukštasis, ir aukštesnysis, ir vidurinis.
Pagryžuvio gyvenvietėje ir aplinkiniuose kaimuose gyvena apie 1000 žmonių. Patenkinti kiekvieno literatūrinį skonį nėra lengva.
Pasak bibliotekininkės, žmonės labiausiai mėgsta detektyvus. „Aš pati jų neskaitau, – pasakoja Vilma. – Tačiau detektyvus labai mėgsta mano geriausia draugė. Ji perskaito pirmoji. Papasakoja intrigą. Tuomet ta intriga aš privilioju savo skaitytojus.“
Pagryžuvyje yra labai daug šviesių, išsilavinusių žmonių. Kartais jie prašo labai intelektualių ką tik išleistų knygų. Antai vienas pensininkas jau reikalavo knygos „Seserys“ apie Sofiją Smetonienę ir Jadvygą Tūbelienę. Išgirdo per radiją, jog tokia knyga išleista ir prašo bibliotekininkės. Vilma būtinai šią knygą įrašys tarp pageidaujamų.
Pasak bibliotekininkės, pagryžuviškiai mėgsta ir meilės romanus. Naujausios knygos kartais tenka šiek tiek palaukti. Prie jos susidaro skaitytojų eilė.
Vyresnio amžiaus žmonės labai mėgsta istorines, Lietuvos praeitį aprašančias knygas. Ypač skaitomos vietinių autorių knygos. Jų bibliotekos paprastai gauna ne po vieną, kaip įprasta, o po kelis egzempliorius. Bet, pavyzdžiui, V. Kalvaičio „Sustiprinto režimo barako“ visi trys egzemplioriai įtemptai dirbo.
Autorės nuotr.
KNYGOS: Pagryžuvio bibliotekos vedėja Vilma Dichavičienė pati mėgsta knygas. Tarp knygų dirbti jai malonu. Malonu bendrauti su knygos mylėtojais.
DARBAS: Vilma Dichavičienė pasirūpina kiekvienu skaitytoju. Ir vaiku, ir pensininku.
KOLIAŽAI: Pagryžuvio bibliotekoje vyksta daug edukacinių renginių. Vaikai, padedami bibliotekininkės, kuria koliažus.