
Naujausios
Nemokami autobusai – gelbėjimosi ratas
Nuo šio mėnesio pabaigos Pakruojyje bei miesto apylinkėse pradės važinėti vietos gyventojams nemokami maršrutiniai autobusai. Tai bus dalis savivaldybės pradedamo ekonominio eksperimento, kurio pagrindinis tikslas – stabdyti beišsivaikštančius žmones.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Gatvės tebetuštės
Praėjusią savaitę Pakruojį pasiekė samdytų konsultantų atlikto nemokamo viešojo transporto galimybių tyrimo rezultatai. Juose, be kitų rodiklių, prognozuojami ir gyventojų skaičiaus pokyčiai per artimiausius metus.
Šiemet pakruojiečių jau nebeskaičiuojama nė dvidešimties tūkstančių: metų pradžioje rajone gyveno 19552 žmonės – 3,7 procento mažiau nei pernai.
Per trejus artimiausius metus gyventojų, tyrėjų nuomone, dar mažės. Optimistiškiausia prognozė – 2021-aisiais pakruojiečių bus beveik 19,2 tūkstančio. Nuosaikus prognozės variantas nurodo, kad liks beveik 18,2 tūkstančio rajono gyventojų. O pesimistinis, pagal kurį žmonių rajone kasmet sumažės arti tūkstančio, teigia, kad beliks tik 16,8 tūkstančio pakruojiečių.
Pirmiausia – socialinė nauda
Pakruojo meras Saulius Gegieckas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad mintys apie nemokamą viešąjį transportą rajono gyventojams kilo jau praėjusiais metais, su vežėjais svarstant galimybes teikti kokybiškesnes paslaugas.
„Pakruojo autotransportą“ ir taip remiame: sumokame už moksleivių pavėžėjimą, kompensuojame nuostolius už visuomenei būtinus maršrutus – kasmet susidaro apie 420 tūkstančių eurų. Visi maršrutai yra nuostolingi. Pasižvalgėme į kitų šalių patirtį, kur gyventojams viešasis transportas nekainuoja. Suskaičiavome, kad per metus surenkama apie 80 tūkstančių eurų už važiavimą Pakruojo autobusais. Ir lygiai tiek pat atsieis įdiegti metinę „Pakruojiečio kortelę“, kurią už nedidelę kainą galės įsigyti visi rajone registruoti gyventojai. Jei šią kortelę nusipirks bent pusė dabar esančių pakruojiečių – investicijos atsipirks, ji taps net pelninga“, – sakė meras.
Nemokamo viešojo transporto eksperimentui jau nupirktas nedidelis autobusas. Jis į maršrutus po Pakruojo apylinkes bei miestą išvažiuos jau birželio pabaigoje. Pakruojyje gyvena kone trečdalis visų rajono žmonių.
Pasak mero, bus važiuojama į kapines, kolektyvinius sodus, priemiestinius kaimus, Petrašiūnų paplūdimį. Pirmieji maršrutai – pagal metų metais išsakomus gyventojų pageidavimus.
„Pakruojiečio kortelę" nusipirkę žmonės (per metus tam kas mėnesį tereiktų skirti mažiau, nei po eurą) visus metus važiuos nemokamai. Tai labai svarbu sunkiai besiverčiantiems žmonėms, senjorams. Bus pasiekiamos ir parduotuvės, ir pramogų vietos, poilsiavietės. Po poros mėnesių skaičiuosime rezultatus, spręsime, kaip maršrutus koreguoti.
O vėliau, jei gerai seksis, plėsime: jau yra idėjų kurti nemokamus maršrutus Žeimelyje ir apylinkėse. Ten būtų ir tikslinis autobusas su vietiniu vairuotoju, nemokamai vežantis iš kaimų į miestelį. Žeimelyje tai labai aktualu: yra įmonė, galinti duoti darbo žmonėms, bet kaip į tą darbą nuvykti?
Pakruojiečiai norėtų nemokamai važiuoti į Šiaulius, Panevėžį, kur dirba nemažai žmonių. Žeimeliečiai – į Latvijos miestus. Anksčiau jau buvom sutarę su Bauskės bei Rundalės savivaldybėmis, kad įkursime nemokamą autobuso maršrutą per visas tris savivaldybes ir bendrai juo rūpinsimės. Bet planų teko atsisakyti: pasirodo, Lietuvos įstatymai tokių galimybių nenumatę, skirtingai, nei Latvijos.“
Bandymas gelbėtis nuo nykimo
Į ekonominį eksperimentą, kurio sudedamąsias dalis turėtų susieti „Pakruojiečio kortelė“, ketinama įtraukti ir vietos verslininkus: kad kortelės savininkams būtų taikomos nuolaidos rajono prekybos bei paslaugų įmonėse.
„Pelnas bus mažesnis, bet nuolaidos skatins žmones rinktis savo krašto įmones. Nuolatiniai klientai mažiesiems verslininkams suteiks daugiau galimybių išlikti konkurencinėje kovoje. Išlikusios įmonės – tai išlikusios darbo vietos, o šios – pretekstas pakruojiečiams negriebti lagaminų“, – svarsto S. Gegieckas.
Viltis meras sieja ir su „pakruojietiškais vasarotojais“ – paribiuose su kaimyniniais rajonais dešimtis kaimo sodybų yra nupirkę ir vasarnamiais pavertę šiauliečiai, panevėžiečiai.
„Jei vasarotojai matys, kad naudinga tapti pakruojiečiais, deklaruoti čia gyvenamąją vietą – rajono nykimas sumažės. Be to, į biudžetą bus surenkama daugiau gyventojų pajamų mokesčio. Apytikriai skaičiuojant, šimtas naujų žmonių, deklaravusių Pakruojo rajone gyvenamąją vietą, atneštų apie 20 tūkstančių eurų per metus“, – sakė S. Gegieckas.
Autorės nuotr.
Pakruojo meras Saulius Gegieckas ekonominį eksperimentą vadina bandymu gelbėti beišsivaikštantį rajoną.