
Naujausios
Netaikys žemės mokesčio lengvatų
Nors daugelis Kelmės rajono ūkininkų nukentėjo nuo sausros, šiemet jie nesulauks žemės mokesčio lengvatų. Rajono Tarybos posėdyje tik 5 Tarybos nariai balsavo už žemės mokesčio sumažinimą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Sumažinti perpus
Kadangi beveik visi rajono Tarybos nariai turi žemės, pasiūlyta balsuojant dėl lengvatų nė vienam nenusišalinti dėl galimo viešųjų ir privačių interesų susikirtimo, nes nesusidarytų kvorumas.
Kaimo reikalų ir verslo komitetas siūlė dėl sausros mažesnius derlius gavusiems ir derliaus pardavimo kvotų bei finansinių įsipareigojimų negalintiems įvykdyti ūkininkams padėti bent sumažinant žemės mokestį.
Siūlyta visiems žemės savininkams, išskyrus sodų bendrijas, sumažinti žemės mokestį 50 procentų, nes kai kurių ūkininkų dėl sausros patirti nuostoliai siekia būtent 50 procentų.
Be to, nuo 2018 metų Registrų centrui padidinus žemės vertę, didėja ir žemės mokestis, kuris apskaičiuojamas nuo žemės vertės.
Sumažinti žemdirbiams žemės mokestį prašė ir Ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus atstovai.
Biudžetas prarastų 160 tūkstančių
Pradėjus aiškintis, kiek pajamų netektų rajono biudžetas, jeigu visiems žemės savininkams būtų sumažintas žemės mokestis, paaiškėjo, jog tai atsieitų apie 160 tūkstančių eurų. Biudžetas netektų tokių lėšų.
Rajono meras Vaclovas Andrulis paragino Tarybos narius nebalsuoti už žemės mokesčio sumažinimą. Motyvavo tuo, jog prarasti tiek lėšų neleidžia savivaldybės finansinė padėtis. Mat, jau pernai dėl liūčių, žemės mokestis buvo sumažintas 30 procentų. Biudžetas dėl to neteko 70 tūkstančių eurų. Velkasi skola.
Be to, Kelmės rajonas – vienas iš mažiausiai nuo sausros nukentėjusių rajonų, nes tik porą dienų pateko į sausros zoną.
Meras priminė, jog ūkininkams buvo pakeltos grūdų supirkimo kainos. Be to, dėl padidėjusios žemės vertės pernai žemės mokesčio koeficientas sumažintas nuo 2 procentų iki 1,4 procento.
Šešiolika iš 21 Tarybos posėdyje dalyvavusių rajono politikų paklausė mero ir balsavo prieš žemės mokesčio sumažinimą. Tik penketas „valstiečių“ atstovų balsavo už. Mokestis liko nesumažintas.
Autorės nuotr.
Didelius žemės plotus turintys rajono ūkininkai, sumažinus žemės mokestį, būtų išlošę tūkstančius eurų. Biudžetas būtų pralošęs.
Ūkininkų nuomonės
Redakcija paklausė, ką apie tokį Tarybos sprendimą mano ūkininkai.
Vaidotas GEDRAITIS – Mažučių kaimo ūkininkas:
– Mano ūkis augalininkystės. Derliai šiemet trečdaliu mažesni. Taigi, tiek ir reikėtų nurašyti į nuostolius. Bet tų nuostolių dalį kompensuos brangesni grūdai. Be to, 90 procentų derliaus dar laikau. Bandysiu ieškoti brangiau mokančių pirkėjų. Bet visų sausros padarytų nuostolių tikrai nepavyks kompensuoti.
Nekompensuotų ir sumažintas žemės mokestis. Gal ir išloščiau kokius 500 eurų – nedidelę pramogą ar kokį pirkinį šeimai. Tačiau nedidelė iš to nauda.
Stanislovas VASILIAUSKIS – Gailių kaimo ūkininkas:
– Nenormalūs orai jau ne pirmi metai kamuoja ūkininkus. Tai šaltas pavasaris, tai liūtys, tai sausra. Praėjusią vasarą karvėms nebuvo ko ėsti. Jau antras mėnuo tenka šerti šienu ir šienainiu. Gyvulių išlaikymas atsieina brangiau, o jų produktyvumas – mažesnis. Dėl karščių pieno primilžiai buvo gerokai sumažėję.
Kai kurie ūkininkai jau dabar ieško pirkti pašarų, nes ne visiems pavyko pakankamai prisišienauti iš turimų plotų.
Menkesnis šiemet ir derlius. Žirnių prikūlėme 30 procentų mažiau, avižų tik pusę ankstesnių metų derliaus. Dar gerai, kad grūdų kainos šiemet buvo didesnės.
Žemės mokesčio mokame kelis šimtus eurų. Jeigu būtų sumažintas perpus, gal kiek ir pajustume, bet patirtų nuostolių vis tiek nepadengtų. Todėl to sprendimo nesureikšminu.
Liudvikas JANUŠAUSKAS – Laiškalnio kaimo ūkininkas:
– Sausra, ko gero, labiau atsiliepė augalininkystės ūkiams. Mano pieno ūkis taip pat patyrė nuostolių. Primilžiai sumažėjo 25 procentais. Mažiau pasigaminome ir pašarų. Normaliai užderėjo tik kukurūzai.
Dirbu ir ganykloms bei pievoms naudoju per 300 hektarų žemės. Žemės mokestis susidaro nemenkas, per tūkstantį eurų. Tačiau ūkiui tai nėra tokia ženkli suma, kad neišgalėtume sumokėti. Nesumažino tai nesumažino. Ką padarysi. Ūkininkas priklauso nuo gamtos.
Albertas TUZINAS – Ušnėnų kaimo ūkininkas:
– Užtektinai turiu pievų ir ganyklų, karvių nedaug – tik dvylika. Pašarų pasiruošiau pakankamai. Valdau beveik 33 hektarus žemės. Pusę palieku ganykloms ir pievoms, pusę apsėju javais.
Vasarinių miežių derlius buvo labai mažas. Tokio dar niekuomet nėra buvę. Mažiau prikūliau ir kitų javų.
Žemės mokesčio moku apie 300 eurų. Jeigu būtų sumažinę, 150 eurų būtų atlikę šeimos poreikiams. Būtų buvę malonu. Bet kad nesumažino didelės tragedijos irgi nėra.