Nusp­ręs­ta – skai­ty­ti galima tik vie­ną laik­raš­tį

Nusp­ręs­ta – skai­ty­ti galima tik vie­ną laik­raš­tį

Nuspręsta – skaityti galima tik vieną laikraštį

Nuo spalio pakruojiečiai atėję į Juozo Paukštelio viešąją biblioteką nebegauna paskaityti laikraščių – jų biblioteka nebeužsako. Periodinės spaudos skaityklą Pakruojyje atstoja prekybos centrai. Kitose rajono bibliotekose laikraščių lentynos – tuščios arba jose tik vienas leidinys.

Janina VANSAUSKIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Atsakymo – į redakciją

Šiuo metu laikinai nedirbantis pakruojietis (redakcijai pavardė žinoma) iki spalio paskaityti laikraščių ateidavo į Pakruojo Juozo Paukštelio viešąją biblioteką.

Vyras nustebo, kai šią savaitę užsukęs į biblioteką skaitykloje neberado laikraščių. Jo užkalbintos bibliotekininkės tik skėstelėjo rankomis: „Nebeužsakome, nes Savivaldybė neskiria lėšų. Gal jūs skaitytojai galite ką?“.

Gavęs tokį atsakymą, vyras nužingsniavo į rajono Savivaldybę. Ten tvirtina išgirdęs, kad biblioteka jai skirtas lėšas naudoja savo nuožiūra ir pati planuoja kam jas išleisti.

Iš čia negavęs konkretaus atsakymo, vyras atėjo į „Pakruojo krašto“ redakciją.

„Kodėl rajono bibliotekoje liko tik rajono laikraščiai? ("Pakruojo kraštas“ bibliotekai yra dovanojamas – red. past.) Negi visi, norintys skaityti ne internete, šalies dienraščius skaitysime prekybos centruose? Aš dabar taip ir darau“, – sakė redakcijos pašnekovas, iki spalio pirmosios periodinės spaudos eidavęs į bibliotekos skaityklą.

Atpratins vaikščioti į skaityklą?

Redakcija pasidomėjo, kokią periodinę spaudą gauna J.Paukšteklio viešosios bibliotekos filialas Linkuvoje.

Bibliotekininkė Nijolė Lipinskienė apgailestavo, kad centralizuotai Linkuvai iki metų pabaigos yra užsakyta tik „Auksinė varpa“.

„Prarandame skaitytojus. Kas beeis į biblioteką dėl „Auksinės varpos?“, – atsiduso darbuotoja. – Žmonės dažniausiai eidavo „Šiaulių krašto“ ir „Lietuvos ryto“ skaityti. O dabar – palengva atpratinami eiti į biblioteką laikraščių. O ką darysi? Gal po savaitės kitos ir užsakys“, – vilties neprarasti buvo linkusi N. Lipinskienė.

„Krizė pas mus tik prasideda“

Visiškai be periodinės spaudos yra likusios beveik visos 22 kaimo bibliotekos – J. Paukštelio viešosios bibliotekos filialai.

Bardiškių bibliotekos darbuotoja Gitana Norgailienė sako, jog šio kaimo biblioteka centralizuotai prenumeruotos spaudos nebegauna jau antrą mėnesį.

„Sako, kad ekonominė krizė visur baigėsi. Krizė pas mus tik prasideda“, – redakcijai sakė bibliotekininkė G. Norgailienė.

„Mūsų žmonės remia biblioteką. Štai Laima Niekienė užsakė žurnalą „Prie kavos“, buvusi šios bibliotekos darbuotoja Stasė Blavaščiūienė – ilgametė „Šiaulių krašto“ prenumeratorė – laikraštį perskaito ir dovanoja bibliotekai. Perskaičiusi „Vakaro žinias“ į skaityklą neša Danutė Legeza. Aš pati užsisakiau šeštadieninį „Lietuvos rytą“ ir „Kaimo laikraštį“, nes tų laikraščių pageidavo kaimo žmonės. Juos irgi atnešu į skaityklą“.

Gitana sako, jog žmonės prašo, vos tik laikraštį perskaitė vienas bibliotekos lankytojas, pranešti kitam.

Gal prieš porą metų Bardiškių bibliotekoje rajono aukšta valdininkė esą pasiūliusi išeitį – lai žmonės skaito laikraščius kompiuteryje.

„Bet yra žmonių, kurie neskaito kompiuteryje laikraščių ir neskaitys. O jei tik bus proga, geriau dieną kitą palauks ir tą vienutėlį laikraščio egzempliorių nors po dviejų dienų prasineš į namus, kad įsitaisęs patogiai galėtų paimti į rankas ir paskaityti,"– apie kaimo žmonių naujovėms nepasiduodančius skaitymo įpročius pasakojo G. Norgailienė.

Nei atsakymo, nei pinigų

Rajono bibliotekoms periodiniai leidiniai yra užsakomi centralizuotai. Prenumeratos reikalus tvarko bibliotekos Knygų komplektavimo skyriaus darbuotoja Regyna Rakauskė. Paklausta, kodėl rajono bibliotekoms nebeužsakoma spauda, R. Rakauskė sakė:

„Jau ne kartą kreipėmės raštu į rajono Tarybą su prašymu skirti papildomai lėšų laikraščių ir žurnalų prenumeratai. Tačiau nei atsakymo, nei pinigų nesulaukėme“, – sakė R. Rakauskė.

Darbuotoja tvirtino, jog su šiais raštais į Savivaldybę vaikščiojo bibliotekos direktorė Romualda Kulšytė, kuri šiuo metu Prancūzijoje, mokymuose apie inovacijas (naujoves) bibliotekose.

Pasak R. Rakauskės, gegužės mėnesį rajono Tarybai adresuotame rašte biblioteka prašė skirti 14 tūkstančių litų, rugsėjo 15-osios rašte Tarybos buvo prašoma 18 tūkstančių litų. R.Rakauskės teigimu, prie šių prašymų buvo pridėtas jos pačios sudarytas numatytų prenumeruoti leidinių sąrašas.

„Kiek esame rašę raštų Savivaldybei, niekada negauname atsakymų, o prašomų lėšų skiria arba ne. Gal dar skirs“, – vylėsi bibliotekos darbuotoja.

Taryba nieko nežino?

Tarybos opozicijos lyderis Jonas Jurgeliūnas redakcijai teigė, jog apie viešosios bibliotekos prašymus, adresuotus Tarybai, girdėti neteko.

Savivaldybės Administracijos direktorius Virginijus Grigonis redakcijai aiškino, jog rugsėjo mėnesio Bibliotekos prašymas Tarybos negalėjo pasiekti, nes gautas per vėlai: „Visi dokumentai Tarybai turi būti paruošti likus porai savaičių iki posėdžio. Manau ateinančiame posėdyje pinigų leidiniams gal kiek ir rasime“ – žadėjo V.Grigonis.

Direktorius neslėpė nesąs tikras ar gegužės mėnesį rajono Tarybai adresuotas bibliotekininkių prašymas dėl lėšų skyrimo pasiekė adresatą: „Dabar negalėčiau būti tikras“, – prisipažino V.Grigonis.

Rugpjūčio mėnesį buvo išsiaiškinta, kad Tarybai adresuoti prašymai ir pareiškimai gali nusėsti Savivaldybės valdininkų stalčiuose, jos taip ir nepasiekę. Tuomet rajono merė Asta Jasiūnienė aiškino, jog savivaldybėje esanti „nusistovėjusi tradicija“ Tarybai tų prašymų neteikti, jei jie parengti netinkamai ar nėra lėšų tiems prašymams tenkinti.

Savireklamai lėšų neskaičiuoja

Ar rajono merė žino, kad bibliotekose nebeužsakinėjama periodinė spauda, išskyrus „Auksinę varpą“ ir kiek šiemet Savivaldybė lėšų išleido veiklos viešinimui, savireklamai, bei įvaizdžio formavimui?

„Apie tą problemą girdėjau, mačiau prašymą skirti lėšų. Bet čia problema – kaip lėšos turėtų būti paskirstomos įstaigoje. Taryba to nenurodo, tai – įstaigos vadovo kompetencija.

Finansavimas šiemet visoms įstaigoms buvo aštuonių – devynių mėnesių atlyginimams ir 50–60 procentų – kitiems poreikiams. Bibliotekos direktorė turėtų susidėlioti veiklos prioritetus: ar geriau laikyti darbuotoją be darbo priemonių, be laikraščių, ir mokėti visu 100 procentų atlyginimą, ar – mes sprendžiam ir dėl pertvarkos – reikia uždaryti, neuždaryti? – apie lėšų stygiaus problemas ir galimas pasekmes kaimo bibliotekoms užsiminė A. Jasiūnienė.

Apie išlaidas Savivaldybės reklamai merė kalbėjo aptakiai: „Žinau, kad ten dideli pinigai. Metų pradžioje buvo sudėliota ar ne 20 tūkstančių spaudos reikalams. Bet čia mano prisiminimas iš tų laikų, kai dar direktore dirbau,“ – sakė merė, pabrėžusi, jog jos paminėtoji suma gali neatitikti skirtosios šiems metams.

Merė A. Jasiūnienė, redakcijos paprašyta patikslinti minėtas išlaidas, išsiaiškino, kad dabar niekas Savivaldybėje negalėtų pasakyti nei kokia suma šiemet buvo išleista veiklos ir valdininkų reklamai, nei kiek dar bus išleista.

„Tokios eilutės „veiklos viešinimas“ nėra. Jei reikėtų nustatyti tam išleistą sumą, būtų didelis atskiras darbas: reikėtų sėsti ir skaičiuoti per visus registrus“, – sakė merė ir patikino, jog pinigai Savivaldybės veiklos reklamai gali būti leidžiami ir iš įgyvendintų projektų viešinimo lėšų, ir iš Savivaldybės biudžeto išlaidų eilutės „kitoms reikmėms“.

Autorės nuotr.

DOVANA: Buvusi ilgametė Bardiškių bibliotekos darbuotoja Stasė Blavaščiūnienė sau prenumeruojamą „Šiaulių kraštą“ perskaito ir skuba jį dovanoti bibliotekos skaityklai.

PAKLAUSA: Regyna Rakauskė sako, kad kaimo bibliotekose laikraščiai ir žurnalai labiau skaitomi nei knygos.