Pagalba beglobiams gyvūnams – tik privatus reikalas

Pa­gal­ba be­glo­biams gy­vū­nams – tik pri­va­tus rei­ka­las

Va­kar Pak­ruo­jy­je bai­gė­si pa­sku­ti­nio­ji Pa­sau­li­nei gy­vū­ni­jos die­nai skir­ta ak­ci­ja – au­kų rin­ki­mas Sa­vi­val­dy­bė­je. Jos skir­tos Šiau­lių ra­jo­ne vei­kian­čiai gy­vū­nų prie­glau­dai, nes to­kios įstai­gos Pak­ruo­jo ra­jo­ne ne­bė­ra jau ke­le­rius me­tus. Gam­tai nea­be­jin­gi žmo­nės be­glo­biams pa­de­da tik pri­va­čiai, ne­re­tai su­lauk­da­mi pa­smer­ki­mo.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Glo­bė­jai su­lau­kia ne­pa­kan­tu­mo

Pak­ruo­jo se­niū­no pa­va­duo­to­jos Ni­jo­lės Vė­tie­nės ži­nio­mis, mies­te ir ap­lin­ki­niuo­se kai­muo­se yra ma­žiau­siai še­še­tas žmo­nių, sa­vo lė­šo­mis še­rian­čių ar glo­bo­jan­čių be­na­mius gy­vū­nus. Kai ku­rie su­tei­kė na­mus ke­liems, o kai kas – ir dau­giau nei de­šim­čiai ke­tur­ko­jų.

Pak­ruo­jo se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai sa­va­no­riams gy­vū­nų glo­bė­jams nu­ve­žė mai­šus pa­ša­rų, ki­tų prie­mo­nių.

De­šimt­me­čiais gy­vū­nus glo­bo­jan­ti gar­baus am­žiaus pa­kruo­jie­tė nu­ste­bo, į kie­mą įsu­kus sve­čiams su do­va­no­mis – vie­tos val­džios at­sto­vų dė­me­sio ji su­lau­kė pir­mą kar­tą.

Mo­te­ris pa­ro­dė nau­jau­sią glo­bo­ti­nį – ką tik ata­ku­sį ka­čiu­ką, mai­ti­na­mą iš gu­mi­nės kriau­šės. Prieš ke­le­tą sa­vai­čių pa­kruo­jie­tė jį su­ra­do dar­že prie na­mų: dar ne­re­gin­tis gy­vū­nė­lis klyk­da­mas ka­pa­no­jo­si šla­pio­je dir­vo­je.

„Ka­čiu­ką ma­tė ir kai­my­nė, pa­si­siū­liu­si „iš­spręs­ti pro­ble­mą“ – čia pat už­ka­po­ti jį kaup­tu­ku“, – pa­sa­ko­jo glo­bė­ja.

Mo­te­ris ras­ti­nu­ką par­si­ne­šė na­mo, šil­tai įkur­di­no, kas va­lan­dą gir­dė pa­šil­dy­tu pie­nu. Ka­čiu­kas at­ku­to. Pak­ruo­jie­tė paau­gi­nu­si ke­ti­na ieš­ko­ti jam ge­rų na­mų, kaip jau su­ra­do ne vie­nam pri­glaus­ta­jam.

Mo­te­ris ne­no­rė­jo vie­šu­mo: pri­si­pa­ži­no nuo­lat su­lau­kian­ti prie­kaiš­tų, ko­dėl glo­bo­ja gy­vū­nus. Ir ne­sup­ran­tan­ti pre­ten­zi­jų prie­žas­ties – juk vis­ką da­ran­ti už sa­vus pi­ni­gus, ne­pra­šan­ti nie­kie­no pa­gal­bos.

„Mus už­si­puo­la žmo­nės, grei­čiau­siai ap­skri­tai ne­ken­čian­tys gy­vū­nų. Ką ga­lė­tu­me pa­sa­ky­ti ži­no­mai Pak­ruo­jo po­niai, pe­da­go­gei, mū­sų aky­se spy­ru­siai pro ša­lį ėju­siam be­na­miui ka­ti­nui“? – sa­kė „Krašto žinioms“ dvi be­na­mių šė­rė­jos.

Šia sa­va­no­rys­te kar­tu už­sii­man­čios mo­te­rys ry­tą – va­ka­rą apei­na Pak­ruo­jy­je joms ži­no­mas vie­tas, kur lai­ko­si be­glo­biai gy­vū­nai, nu­ne­ša mais­to. Vie­no­je iš vie­tų įren­gė nuo lie­taus ir pri­deng­tas imp­ro­vi­zuo­tas pa­sto­ges be­na­miams. Šė­rė­jos ap­mau­da­vo ra­du­sios šias pa­sto­ges iš­mė­ty­tas, o kar­tą už­klu­po vai­kus, pa­ga­liais ba­dan­čius jo­se tū­no­ju­sius ka­ti­nus. Iš­siaiš­ki­no, kad šie mo­ko­si ne­to­li­mo­je pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je, pra­ne­šė apie tai mo­ky­to­jams.

Pak­ruo­jy­je prie­glau­dos nė­ra

Di­de­li mai­šai gy­vū­nų mais­to, in­dai bu­vo nu­vež­ti į vie­ną ar­ti­miau­sių pa­kruo­jie­čiams prie­glau­dų – „Šiau­lių le­te­nė­lę“. Į ją se­niū­ni­ja mies­tie­čiams or­ga­ni­za­vo eks­kur­si­ją.

„Di­džio­ji da­lis gy­vū­nų glo­bė­jams skir­tos pa­ra­mos gau­ta iš il­ga­me­čio nuo­la­ti­nio me­ce­na­to, rad­vi­liš­kie­čio vers­li­nin­ko Pra­no Balc­kaus. Pri­si­dė­jo ir pa­kruo­jiš­kiai vers­lo bei pri­va­tūs žmo­nės. Da­lį lė­šų ga­vo­me iš Sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­ko­sau­gos fon­do“, – in­for­ma­vo N. Vė­tie­nė.

Gy­vū­nams skir­ta pa­ra­ma į kai­my­ni­nius ra­jo­nus iš­ke­liau­ja jau ke­le­tą me­tų, po to, kai veik­lą nu­trau­kė vie­nin­te­lė Pak­ruo­jo ra­jo­ne gy­va­vu­si be­na­mių ke­tur­ko­jų prie­glau­da.

Da­bar be­glo­bius gy­vū­nus ga­li paim­ti tik UAB „Pak­ruo­jo ko­mu­na­li­nin­kas“ dar­buo­to­jai. Čia esan­čio­je ka­ran­ti­na­vi­mo tar­ny­bo­je su­gau­tie­ji be­glo­biai lai­ko­mi apie dvi sa­vai­tes.

Ka­ran­ti­na­vo tar­ny­ba ne­bė­ra nea­be­jo­ti­nas mir­ties nuo­spren­dis gy­vū­nams, kaip bū­da­vo anks­tes­niais me­tais. Pas­ta­ruo­ju lai­ku tar­ny­bai va­do­vau­jan­tis „Pak­ruo­jo ko­mu­na­li­nin­ko“ dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­vi­mo spe­cia­lis­tas Gin­ta­ras Ja­kū­bai­tis lai­ko­si po­zi­ci­jos, kad čia pa­kliu­vu­siems gy­vū­nams rei­kia ieš­ko­ti šei­mi­nin­kų.

„Į gat­vę iš­mes­tus ka­tes ir šu­nis pai­ma­me, su­lau­kę gy­ven­to­jų iš­kvie­ti­mų. Ser­gan­čius, aki­vaiz­džiai se­nus gy­vū­nus už­mig­do­me. Tuo tar­pu jau­niems ir svei­kiems ieš­ko­me ki­tų na­mų. Tam ge­rai pa­si­tar­nau­ja in­ter­ne­tas, so­cia­li­niai tink­lai. Per me­tus ran­da­me šei­mi­nin­kus ke­lioms de­šim­tims gy­vū­nų“, – sa­kė G. Ja­kū­bai­tis.

Spe­cia­lis­tas pa­ste­bė­jo, kad iš­me­ta­mų gy­vū­nų pa­sta­rai­siais me­tais ma­žė­ja.

Au­to­rės nuo­tr.

Pak­ruo­jie­tės iš­gel­bė­tas ka­čiu­kas jau ma­to.

Sa­va­no­rės įren­gė pa­sto­ges be­na­mėms ka­tėms.

„Pak­ruo­jo ko­mu­na­li­nin­ko“ spe­cia­lis­tas Gin­ta­ras Ja­kū­bai­tis pa­ste­bi, kad iš­me­ta­mų gy­vū­nų ma­žė­ja.