Pagerbta jubiliejinės Jono Marcinkevičiaus premijos laureatė

Pagerbta jubiliejinės Jono Marcinkevičiaus premijos laureatė

Pagerbta jubiliejinės Jono Marcinkevičiaus premijos laureatė

Radviliškiečiai jubiliejinę, dešimtąją, Jono Marcinkevičiaus premiją įteikė pamario krašto rašytojai, pedagogei, kraštotyrininkei Editai Barauskienei. Laureatė pagerbta rajono Viešojoje bibliotekoje surengtame literatūriniame vakare.

Saulius JUŠKEVIČIUS

saulius@skrastas.lt

Romane – žemaičių krikšto istorija

Šalies Rašytojų sąjunga 2013-ųjų metų Jono Marcinkevičiaus premiją pasiūlė skirti ilgametei pedagogei iš Priekulės (Klaipėdos rajonas), septynių knygų autorei Editai Barauskienei už romaną „Karūna žalčių karaliui“.

Knygoje pasakojama apie baltų istorinę kelionę link krikšto. Mėginimai krikštyti prie Baltijos gyvenančias pagoniškas gentis, prasidėję taikiomis Vaitiekaus Adalberto ir Brunono misijomis į prūsų žemes, virto kelis šimtmečius trukusia kryžiuočių agresija.

Knygoje „Karūna žalčių karaliui“ yra atskiri skyriai, skirti pirmiesiems krikštytojams bei žemaičių valdovų požiūriui į krikštą.

Visuose pasakojimuose, pradedant skyriumi „Žemaičiai“, ryškėja didelis žemaičių prisirišimas prie savo žemės ir kovos dėl jos. Knyga baigiasi Žalgirio mūšiu ir žemaičių krikštu 1413 metais. Romane įtaigiai pasakojama Brunono nužudymo akimirka. Atrodo, tarsi autorė pati dalyvavo šioje egzekucijoje, stebėjo pagonių genčių gyvenimą.

Autorė daug dėmesio skiria Lietuvos valdovų – Mindaugo, Gedimino, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto – požiūriui į krikščionybę, jų diplomatinei ir ginkluotai kovai prieš Vakarų Europos riterius.

Istorija paremta istoriniais faktais

Laureatės pagerbimo šventėje E. Barauskienė padėkojo už tokį jos kūrybos pripažinimą, pasakojo apie šią savo knygą, pasidalijo kūrybinio darbo akimirkomis.

Ji papasakojo, kaip gimė šis istorinis beletristinis romanas – knyga, kuri brandinta ir rašyta ne vienerius metus.

„Idėja parašyti šią knygą kilo tik parašius knygą apie Ievą Simonaitytę. Vėliau, rašant istorinį romaną apie Martyną Mažvydą „Žodi, nekrisk ant akmens“, susikaupė nemažai įdomių faktų, kuriuos norėjosi pagvildenti giliau. Tačiau pirmiausia gimė romanas „Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“. Ir tik po to ši knyga, kurioje pateikta nemažai istorinių faktų, apipintų beletristika“, – sakė laureatė.

Pasak E. Barauskienės, Klaipėdos krašte,  ypač Priekulės apylinkėse, kur senovėje gyveno kuršiai, išlikę daug kuršiškų pavadinimų.

„Net ir Klaipėdos pavadinimas "Memel" ne vokiškas, o kuršiškas. Kuršių nebėra, o pavadinimai išlikę. Kitokia padėtis su prūsais. Nėra nei tautos, nei išlikusių pavadinimų. O juk tai buvo tauta, kuri turėjo Gintaro kalną, kuris ir šiandien ten tebekasamas. Mes turime didžiuotis, kad išlikome ir kad kalbėjome lietuviškai. tik tai lėmė, kad 1923 metais Klaipėdos kraštas ir kuršių žemės buvo prijungtos prie Lietuvos, nes dar 1918 metų lapkričio 30-ąją šis kraštas, kuriame buvo kalbama lietuviškai, panoro jungtis prie Didžiosios Lietuvos“, – romano parašymo priešistorę pasakojo E. Barauskienė.

Pasak jos, istorija yra faktai, o už jų stovi žmonės. „Tai ir norėjau pavaizduoti. Mąsčiau taip, kaip galėjo mąstyti to meto Lietuvos valdovai“, – sakė ji

Dešimtoji premija

Iškilmėse rašytojai buvo užrišta atminimo juosta. Vakaro metu skambėjo Muzikos mokyklos vokalinio ansamblio „Opus 10“ (koncertmeisteris Rytis Borusevičius) atliekamos dainos.

Jono Marcinkevičiaus literatūrinė premija įteikta jau dešimtą kartą. Ją jau pelnė rašytojai Rimantas Vanagas už knygą „Žmonės mylėjo žmones“, Laura Sintija Černiauskaitė už knygą „Artumo jausmas“, Ema Mikulėnaitė už knygą „Tu man papasakok“, Ramūnas Kasparavičius už knygą „Visų gražiausia“, Juozas Jasaitis už romaną „Per sutemas“, Birutė Jonuškaitė už knygą „Baltų užtrauktukų tango“, Rimantas Marčėnas už istorinį romaną „Sosto papėdėje“ bei Petras Venclovas už romaną „Kartybių taurė – iki dugno“, Alvydas Šlepikas už romaną „Mano vardas – Marytė“.

Autoriaus nuotr.

 

LAUREATĖ: 2013 metų Jono Marcinkevičiaus premija paskirta rašytojai iš pamario krašto, septynių knygų autorei Editai Barauskienei.

ROMANAS: Romano „Karūna žalčių karaliui“ ištraukas skaitė Arvydas Kavaliauskas.

MUZIKA: Šventę paįvairino Muzikos mokyklos pedagogų vokalinio ansamblio „Opus 10“ atliekamos dainos.