Naujausios
Pagerbtas signataro Antano Račo atminimas
Vėjuotą ir darganotą šeštadienio rytmetį gausus būrys kelmiškių bei iš toliau atvykusiųjų, po bažnyčioje vykusių pamaldų, kartu su artimaisiais bei giminėmis rinkosi į kapines pagerbti prieš metus Amžinybėn išėjusio Lietuvos Laisvės kovotojo, signataro, Kelmės rajono garbės piliečio Antano Račo atminimą.
Ant velionio kapo nugulė gausybė baltų rožių, buvo uždegtos žvakutės, o mirties metinių proga Kelmės bažnyčios klebonas dekanas Arūnas Urbelis pašventino jo kapą ir jo atminimui skirtą paminklą.
Likimas man davė galimybę iš labai arti pažinti 1990 metų Nepriklausomybės akto signatarą.
Pažintis prasidėjo prieš 45 metus, kada entuziastinga kelionių organizatorė mokytoja, vėliau tapusi Kelmės rajono Sąjūdžio sekretore, Salomėja Urbikienė pakvietė per Švietimo ir kultūros profsąjungą vykti į Karpatų kalnus.
Į keturių tūkstančių kilometrų kelionę leidomės vietiniu rajono autobusu. Toje kelionėje turėjau galimybės iš arčiau pažinti A.Račą. Labai suartino patriotinės bei liaudiškos dainos, kurias „užvesdavom“ kartu su tuomet ką tik atvykusiu į Kelmę gyventi ir dirbti iš Jonavos Algiu Krutkevičiumi.
A.Račas tuomet dirbo vokiečių kalbos mokytoju ir direktoriavo Šaukėnų vidurinėje mokykloje. Po kelių mėnesių jis mane prikalbino iš kaimiškos mokyklos (tuomet irgi mokytojavau) pereiti dirbti į Šaukėnų kultūros namus.
Labai dažnai susitikdavom prie arbatos puodelio. Jis prisimindavo, kad mano tėvelis, kurį jis labai gerai pažinojo, atsisakė lietuvių kalbos mokytojo darbo tuometinėje Kelmės vidurinėje mokykloje vien todėl, kad galėtų eiti į bažnyčią.
Manau, vyresni kelmiškiai gal dar atsimena, kad Antanas Stabingis tarnavo bažnyčioje.
Bendraujant paaiškėjo, kokios gilios A. Račo mintys ir pasisakymai apie okupuotą kraštą, apie begalinį religijos laisvės suvaržymą. Jis man prasitarė apie savo slaptą draudžiamų knygų laikymą bei katalikiškų laikraščių, gaunamų iš užsienio, platinimą. Mums netrukdė bendrauti amžiaus skirtumas – jis buvo lygiai dešimčia metų vyresnis. Iš to bendravimo vis kažko pasisemdavau – gal vilties, kad kada nors Lietuva bus laisva.
Dar labiau mus sujungė Nepriklausomybės metai. A. Račo paskatinti abu su broliu tapome savanoriais. Teko būti kartu su A. Raču ir kruvinomis 1991 metų sausio įvykių dienomis Parlamente.
Signataro A. Račo dėka buvau labai aktyviai įsijungęs į rajono visuomeninę veiklą, kadangi vienas pirmųjų rajone turėjau filmavimo kamerą (ją nusipirkau, pardavęs beveik naują lengvąjį automobilį „Žiguli“ už 9 tūkstančius rublių ir dar pridėjęs per 5 tūkstančius rublių) – tais laikais filmuoti buvo fantastiškai brangus malonumas. O už mėnesinę tarnautojo algą galima buvo nupirkti tik vieną videokasetę, japoniška kainavo iki pusantro šimto rublių.
Esu užfiksavęs Antano Račo visuomeninę veiklą, kai į Kelmės rajoną atvykdavo užsienio ambasadoriai, delegacijos, prezidentai, Vokietijos Parlamento narys baronas Wolfgangas von Stettenas.
A.Račo ryšių dėka iš Kelmės rajono per pirmuosius Nepriklausomybės metus išvyko per tūkstantį jaunuolių praktikantų semtis patirties pas vokiečių ūkininkus, o dalis liko ir tęsė mokslus Vokietijoje.
Buvo užmegzti ryšiai su Jurbarko, Telšių, Šilalės savivaldybėmis, jų ūkininkų sąjungomis, kitomis visuomeninėmis organizacijomis.
Šiemet vasarą sukaks lygiai 10 metų Kovo 11-osios klubui. Vokiečių kalbos mokėjimas ir bendravimas su užsienio inteligentija A. Račui atvėrė kelius įkurti Lietuvoje samariečių bendriją. A. Račas buvo Lietuvos samariečių garbės pirmininkas.
Signataro nuopelnas, jog porą dešimtmečių Kelmėje lankosi TFP tarptautinės organizacijos nariai.
Kelmės rajono senjorų bendruomenės įkūrimui pamatus padėjo taip pat signataras A. Račas.
Jonas STABINGIS
Kelmės rajono senjorų bendruomenės pirmininkas
Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
VEIKLA: 1990 – ųjų metų Nepriklausomybės akto signataras Antanas Račas, net ir sunkiai sirgdamas, dalyvavo visuomeninėje veikloje. 2013 metų rudenį dar lydėjo užsienio svečius į 1863 metų sukilėlių vado kunigo Antano Mackevičiaus tėviškę ir į Kėdainių rajoną, kur kunigavo Tėvas Stanislovas ir įrengtas A. Mackevičiaus muziejus.