Naujausios
Pakruojį šildys biokuro katilai
Artėja į pabaigą projektas „Pakruojo miesto šilumos tiekimo tinklo rekonstrukcija. II etapas“, kurį vykdant, sužiedintos viso miesto šilumos trasos ir palikta viena katilinė, daugiausiai naudojanti biokurą. Dalį miesto anksčiau šildžiusi ligoninės katilinė palikta atsargine. Skaičiuojama, kad pagrindiniu kuru tapus medienai, šiluma Pakruojyje jei smarkiai ir nepigs, bet tikrai nebrangs.
Rima BORUSIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Miestą šildė vienas katilas
Nuo šių metų pradžios iki kūrenimo sezono pabaigos visą Pakruojį šildė vienas, centrinės katilinės gamtinių dujų katilas. Metų sandūroje buvo baigti miesto centralizuotos šilumos tinklų sujungimo darbai.
Nuo pirmųjų praėjusio lapkričio dienų Pakruojyje dirbo įmonės „Ukmergės remontas“ technika ir darbininkai. Ties rajono Savivaldybės administracijos, laikraščio „Šiaulių kraštas“ rajono redakcijos, teismo, Kultūros centro, seniūnijos pastatais, link Juozo Pakalnio muzikos mokyklos nusidriekė tranšėjos.
Kol vyko vienos ar kitos dalies, vadinamojo Ligoninės kvartalo, šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos darbai, perkastus šaligatvius pėstiesiems teko įveikti laikinais tilteliais.
Šilumos trasų tvarkytojai laikinai pakeitė ir Pakruojo turgelio prekybos zonas. Nes dalis trasų ėjo vietomis, kurios buvo skirtos prekiautojams nenaujais drabužiais bei kitais daiktais. Šiems smulkiesiems verslininkams remonto laiku buvo skirtos naujos vietos – prekybininkų daržovėmis bei kitais produktais, daigais zonoje. Trasas sutvarkius, prekiautojai grįžo į įprastas vietas.
Tuo pačiu metu Pakruojo centrinėje katilinėje buvo demontuojamas senas, 1990-aisiais statytas gamtinių dujų katilas. Ir ruošiamasi statyti ką tik įsigytą naujutėlį keturių megavatų galingumo biokuro katilą su vieno megavato galios kondensaciniu ekonomaizeriu.
„Trasos sužiedinimo darbai buvo baigti metų sandūroje. Tuo pačiu metu užgesinome ligoninės katilinės katilą. Centrinėje katilinėje dar tebeveikiančio, ekonomiškesnio gamtinių dujų katilo užteko šildyti visą miestą. Kadangi užsitęsė biokuro katilo montavimas, praėjusį kūrenimo sezoną didesnės ekonomijos pajusti nespėjome“, – sakė UAB „Pakruojo šiluma“ direktorius Jonas Bumelis.
Pasak vadovo, didieji projekto darbai jau baigti, sutvarkyti šaligatviai ir kiemai, kuriuose buvo iškastos tranšėjos. Projektas perėjo į paskutinįjį etapą: baigiami derinti dokumentai, laukiama, kada patikrinti darbų atvyks paramos teikėjų atstovai. O po to – ir valstybinės komisijos, turinčios surašyti priėmimo eksploatuoti dokumentus.
Skaičiuota keleriopa nauda
Iki pastarosios žiemos Pakruojyje veikė dvi hidrauliškai atskiros centralizuotos šilumos tiekimo (CŠT) sistemos, į kurias šiluma buvo tiekiama iš atskirų katilinių – Pakruojo rajoninės ir ligoninės. Rajoninėje katilinėje didžioji dalis šilumos buvo pagaminama iš biokuro, o ligoninės katilinėje naudojamos tik gamtinės dujos.
Projekto autorių teigimu, siekiant efektyviau panaudoti esamus rajoninės katilinės šilumos gamybos įrenginius, kūrenamus mediena, ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį kuro balanse iki 93 procentų, turi būti sujungti Pakruojo mieste esantys du atskiri centralizuotos šilumos tiekimo tinklai.
Projekto tikslu buvo nurodomas siekis padidinti centralizuotos šilumos tiekimo sistemos patikimumą, saugumą ir efektyvumą bei atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą šilumos gamybai Pakruojo mieste, taip sudarant galimybę mažinti šilumos kainą.
Projekto metu buvo numatyta rekonstruoti apie 451,1 metro esamų centralizuotos šilumos tiekimo tinklo atkarpų, nutiesti 98,4 metro naujų atkarpų ir apie 160 metrų ilgio atkarpą, kuri turi sujungti abu centralizuotos šilumos tiekimo tinklus. Planuota, kad įgyvendinant projektą iš viso bus nutiesta 709,5 metro (dvigubo vamzdžio ilgio) naujų vamzdynų.
„Šilumos trasų rekonstrukcija dėl geresnės naujų vamzdžių šiluminės izoliacijos leis sumažinti šilumos nuostolius rekonstruotuose tinkluose iki 26 MWh per metus. CŠT tinklų rekonstrukcija leis padidinti šilumos tiekimo efektyvumą ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą UAB „Pakruojo šiluma“ klientams“, – rašė projekto autoriai.
Įžvelgta trasų sužiedinimo nauda ne tik pakruojiečiams šilumos tiekėjams bei vartotojams. Autorių nuomone, sėkmingas projekto įgyvendinimas prisidės prie supančios aplinkos kokybės gerinimo ir gamtinių išteklių taupymo. Bus prisidėta prie Lietuvos energetikos ūkio kryptingo vystymo, siekiant užtikrinti energetinį saugumą, darnią sektoriaus plėtrą, konkurencingumą, efektyvų energijos vartojimą bei šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, didinimą.
Žadama, kad šiluma nebrangs
Suskaičiuota projekto vertė – daugiau nei 635 tūkstančiai litų. Iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ priemonės „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ pernai rudenį projektui buvo skirta beveik 317,7 tūkstančio litų. Didžioji dalis pinigų, per 264,1 tūkstančio litų, jau sumokėta.
Kitą reikalingos sumos dalį UAB „Pakruojo šiluma“ skolinosi iš banko.
„Įmonės projektas laimėjo didžiausią įmanomą finansavimą, 50 procentų. Tokiems projektams skiriama būtent tokia paramos dalis“, – informavo Pakruojo šilumininkų vadovas Jonas Bumelis.
Direktorius prisiminė, jog svarstymai, ar skirti projektui finansavimą, užtruko. Pirmajam šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos etapui, skirtam šilumai taupyti trasose, finansavimas buvo gautas netgi paprasčiau. O šį kartą pagrindinis argumentas buvo taupymas ne žymiai mažinant šilumos nuostolius trasose (26 MWh per metus, pasak J. Bumelio, labai kuklus skaičius), o pereinant prie triskart pigesnio už gamtines dujas biokuro, kuriuo bus šildomas visas Pakruojis.
„Pasibaigus kūrenimo sezonui, jau ir ankstesnėmis vasaromis karštą vandenį ruošdavo vien biokuro katilas. Iki šių metų pradžios pasistatyti antrąjį katilą nepasisekė, jo montavimo darbai baigti prieš baigiantis šildymo sezonui. O kitą žiemą jau tikimės pasiekti numatytą skaičių – kad biokuras sudarytų 93 procentus viso naudojamo kuro“, – sakė J. Bumelis.
Direktorius perspėjo, jog nereikėtų tikėti staigaus šilumos kainos sumažėjimo: ji mažėti pradės palaipsniui, „Pakruojo šilumai“ grąžinant pasiimtą paskolą iš banko. Anot J. Bumelio, kituose biokurą naudojančiuose miestuose šiluma gerokai pigesnė nei Pakruojyje dėl to, kad tenykščiai šilumininkai jau išmokėjo skolas ir biokuro katilai atsipirko.
„Galiu pažadėti, kad naudojant biokurą šiluma bent jau nebrangs“, – teigė direktorius.
Užs. Nr. 206274
Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.
DARBAI: Pernai rudenį dalį Pakruojo raižė žiedinamų šilumos trasų tranšėjos, buvo klojami ir nauji vamzdžiai.
TIKIMYBĖ: UAB „Pakruojo šiluma“ direktorius Jonas Bumelis žymesnio šilumos pigimo tikisi po kelerių metų, kuomet bus atiduota skola bankui.
