Pakruojo dvarą sėmęs potvynis slūgsta

Pak­ruo­jo dva­rą sė­męs po­tvy­nis slūgs­ta

Sa­vait­ga­lį iš­si­lie­ju­si Kruo­ja bu­vo ap­sė­mu­si Pak­ruo­jo dva­ro van­dens ma­lū­no pa­tal­pas, gra­si­no už­tvin­dy­ti vieš­bu­tį. Pot­vy­nis pra­si­dė­jo po stip­raus lie­taus. Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis ne­ly­jant, van­duo ėmė po tru­pu­tį slūg­ti.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Tvi­no dva­ras

Van­de­nį apa­ti­nė­je ma­lū­no sa­lė­je dva­rą val­dan­čios UAB „Pak­ruo­jo par­kai“ dar­buo­to­jai pa­ste­bė­jo sa­vait­ga­lį. Iš sa­lės bu­vo iš­neš­ti bal­dai. Minkš­ta­suo­lis, ku­rio ne­ga­lė­ta iš­neš­ti su­ktais me­di­niais laip­tais, sau­gant nuo van­dens, už­kel­tas ant sta­lo.

„Iš pra­džių bu­vo ap­sem­ta tik ra­dia­to­rių apa­čia. Bet van­duo ki­lo – „iš akies spren­džia­me, kad jis iki pir­ma­die­nio ga­lė­jo pa­kil­ti apie sep­ty­nis cen­ti­met­rus, iki ra­dia­to­rių vi­du­rio“, – pa­sa­ko­jo vieš­bu­ty­je „Sta­da­la“ dir­ban­ti Kris­ti­na Zub­kie­nė.

Že­miau ar­ki­nio til­to iš­tvi­nu­sios Kruo­jos van­de­nys ska­la­vo ne­be vien ma­lū­no sie­nas, bet ir vieš­bu­čio „Sta­da­la“ pa­ma­tą. Ap­link pa­sta­tus ėmė po ke­lis rink­tis smal­suo­liai, pri­vi­lio­ti sklin­dan­čios ži­nios apie stai­gų ru­de­ni­nį po­tvy­nį.

„Pak­ruo­jo par­kų“ dar­buo­to­jai, steng­da­mie­si orien­tuo­tis, kaip spar­čiai ky­la van­duo, sek­ma­die­nį pa­kran­tė­je įsmei­gė laz­dą. Pir­ma­die­nį K. Zub­kie­nė ją per­kė­lė ke­lias­de­šimt cen­ti­met­rų į ve­ją – orien­ty­ras bu­vo at­si­dū­ręs van­de­ny­je maž­daug per žmo­gaus žings­nį.

Pot­vy­nį su­kė­lė orų per­mai­nos

Se­mia­mus dva­ro pa­sta­tus pir­ma­die­nį ap­žiū­rė­jęs Pa­ne­vė­žio hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos sto­ties vir­ši­nin­kas Ri­man­tas And­ra­šiū­nas pa­ta­rė įsi­gy­ti van­dens ly­gio ma­tuok­lius.

„Šis po­tvy­nis – orų per­mai­nų re­zul­ta­tas. Ne­se­niai bu­vo pa­ša­lę, gau­siai pri­sni­gę. Pas­kui pra­si­dė­jo at­ly­dys, snie­gas tir­po. Sa­vait­ga­lį pra­pliu­po lie­tus. Dū­čių kri­tu­lių ma­ta­vi­mo po­ste (vie­nin­te­lė­je Pak­ruo­jo ra­jo­no vie­to­je, kur jie ma­tuo­ja­mi – red. past.) sa­vait­ga­lį už­fik­suo­ta 18–20 mi­li­met­rų kri­tu­lių. Toks kie­kis lie­taus van­dens ne­be­su­gė­rė į že­mę: rin­ko­si į grio­vius ir su­te­kė­jo į upę. Ka­dan­gi že­mė te­bė­ra įmir­ku­si – upe­liu­kus ir upes van­duo pil­do to­liau“, – si­tua­ci­ją įver­ti­no hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos spe­cia­lis­tas.

Iš­si­ver­žu­si iš va­gos Kruo­ja bu­vo ap­sė­mu­si pa­kran­čių pie­vas nuo Pak­ruo­jo kai­mo be­veik iki Pet­ra­šiū­nų. Ties Ak­me­nė­liais po­tvy­nis sie­kė so­dy­bų te­ri­to­ri­jas, bu­vo ap­sem­ti kai ku­rie že­miau esan­tys ūki­niai pa­sta­tai.

Pak­ruo­jo sa­vi­val­dy­bės ci­vi­li­nės sau­gos ir mo­bi­li­za­ci­jos vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Dai­va Ro­cie­nė in­for­ma­vo, jog pra­ne­ši­mas apie tvin­do­mus pa­sta­tus gau­tas tik iš Pak­ruo­jo dva­ro val­dy­to­jų.

„Dva­riu­kų už­tvan­ko­je van­dens ly­gis ati­tin­ka nor­mą. Ky­lan­tis van­dens ly­gis Kruo­jos už­tvan­ko­je re­gu­liuo­ja­mas, pa­kė­lus šliu­zus. Tai lei­do iš­veng­ti po­tvy­nio Jo­va­rų kai­me“, – tei­gė D. Ro­cie­nė.

Nuo pir­ma­die­nio ra­jo­ne ne­be­li­jo. Stip­rus vė­jas ėmė džio­vin­ti že­mę, ket­vir­ta­die­nį iš po de­be­sų pa­si­ro­dė ir sau­lė. Pot­vy­nis ėmė die­na po die­nos slūg­ti.

„Pak­ruo­jo par­kų“ dar­buo­to­jų pa­kran­tė­je įsmeig­ta imp­ro­vi­zuo­ta lazda-matuoklis va­kar vi­dur­die­nį bu­vo at­si­dū­ru­si ke­lio­li­ka cen­ti­met­rų virš van­dens.

Au­to­rės nuo­tr.

Dva­ro pa­sta­tus van­duo dar te­be­se­mia. Ma­žė­jan­tį jo ly­gį liu­di­ja šla­pių ak­me­nų ei­lė ma­lū­no apa­čio­je.

Pir­ma­die­nį bu­vo pa­ts van­dens ki­li­mas. Kris­ti­na Zub­kie­nė sun­kiai be­pa­sie­kė vie­tą, kurioje imp­ro­vi­zuo­tas van­dens ly­gio ma­tuok­lis bu­vo įsmeig­tas sek­ma­die­nį.

Lazda–matuoklis per ke­lias die­nas at­si­dū­rė už ke­lio­li­kos cen­ti­met­rų nuo van­dens.

Nuo van­dens gel­bė­ja­mas minkš­ta­suo­lis bu­vo už­kel­tas ant sta­lo

Ties Ak­me­nė­liais Kruo­ja bu­vo iš­si­lie­ju­si kaip pa­va­sa­riais – iki pat so­dy­bų.