
Naujausios
Pakruojo rajonui – liūdnos prognozės
Vilniečio mokslininko Rolando Tučo demografinės prognozės Lietuvai per artimiausius penkerius metus Pakruojo rajoną priskiria labiausiai ištuštėsiančioms vietovėms. Teigiama, kad per šį laiką pakruojiečių sumažės dar kone 13 procentų.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Pakruojiečių dar mažės
Šią savaitę internete išplatintas Vilniaus universiteto geografijos ir kraštotvarkos katedros docento Rolando Tučo „Prognostinis Lietuvos gyventojų kaitos 2017-2021 m. laikotarpyje tyrimas“. Mokslininkas, remdamasis ankstesniųjų metų demografiniais duomenimis, prognozuoja, kad nykimas negresia nebent didiesiems šalies miestams. Regionų centrai, kurortinės vietovės taip pat galimai „trauksis“, bet ne taip sparčiai, kaip dauguma mažųjų rajonų.
Tarp smarkiausiai ištuštėsiančių, anot R. Tučo, bus ir Pakruojis – tiriamuoju laikotarpiu rajono gyventojų sumažės 12,89 procento. Pakruojiečių, kaip ir kitų mažųjų rajonų žmonių, gretas labiausiai retins tiek išorinė (į kitas valstybes), tiek vidinė (į didžiuosius Lietuvos miestus) migracija. Šis reiškinys ypač palies jaunus, darbingo amžiaus žmones.
R. Tučas pastebi, kad mažuosiuose rajonuose dalis jaunimo „gyvena“ tik formaliai. Nes kol studijuoja, pradeda savarankišką gyvenimą – tebėra gyvenimo vietą deklaravę tėvų namuose. O įsitvirtinę, sukūrę savas šeimas maždaug 25-35 metų žmonės jau oficialiai tampa kitų vietovių (daugiausiai didmiesčių) gyventojais.
Tyrimą autorius viešai įvardija, kaip optimistinį ir spėja, kad artėjantis gyventojų surašymas (numatytas 2021-aisiais) gali atskleisti dar liūdnesnį tuštėjančių vietovių vaizdą.
R. Tučo tyrimą patvirtina ir kitas nesenas dokumentas – Lietuvos laisvosios rinkos instituto paskelbtas savivaldybių reitingas. Jame teigiama, kad Pakruojo rajonas praėjusiais metais neteko 2,5 procento gyventojų – žymiai daugiau, nei kitos mažosios savivaldybės.
Tyrimas rajoną jau paveikė
Paskelbtasis tyrimas – R. Tučo darbas, bandant prognozuoti, kaip ateityje gali keistis būsimų Seimo rinkimų vienmandačių apygardų ribos, kintant rinkėjų skaičiui.
Mokslininkas pastebi, kad politikai savo veikloje daugiausiai remiasi praėjusių metų faktais, tačiau vengia prognozuoti situaciją ateityje.
Demografinė prognozė – antroji, anksčiau neskelbta R. Tučo tyrimo dalis. Tyrimą jis atliko pernai, vykdydamas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymą suprojektuoti naujas rinkimų apygardų ribas 2016-ųjų metų Seimo rinkimams.
Pagal naująjį projektą Pakruojo rajonas nebeteko ankstesnės, Pakruojo–Joniškio apygardos – buvo padalintas pusiau.
Perbraižius apygardų ribas, pietinė rajono dalis buvo priskirta Pasvalio–Pakruojo vienmandatei rinkimų apygardai. Į ją pateko 23 rinkimų apylinkės. Naujai sukurtai Žiemgalos apygardai kartu su Joniškio rajonu bei dalimi Šiaulių rajono priskirtos penkiolika apylinkių.
„Tokia regioninė politika“
Pakruojo savivaldybės administracijos direktorė Erika Kižienė neneigė, kad rajono gyventojų mažėjimo tendencija yra.
„Tai – regioninės politikos atspindys. Štai šiuo metu Darbo biržos sąrašuose – trisdešimt keturi Pakruojo urėdijos darbuotojai. Naivu manyti, kad šie dėl urėdijų reorganizacijos vietų netekę žmonės visi ras kitą darbą čia pat. Dalis išvyks į kitas vietoves, dalis – ir į užsienį. Ir tai nėra pavieniai gyventojai, bet ištisos šeimos. Centralizacijos politika mažiesiems rajonams šiuo požiūriu gero nežada, nes kaip tik skatinama vidinė migracija“, – teigė vadovė.
Kaip vietos valdžia gali stabdyti (ar bent pristabdyti) rajono tuštėjimą?
Pagrindiniu stabdžiu E. Kižienė laiko verslo skatinimą bei naujų darbo vietų kūrimą. Tradiciniame žemės ūkio rajone, atsiradus našiai technikai, ūkininkams darbuotojų bereikia mažai. Todėl rajono vadovai palaiko norinčių steigtis ar plėsti verslininkų iniciatyvas.
„Su verslininkais bendradarbiaujame, padedame rasti sklypų ar patalpų, tvarkyti dokumentus – kad tik veiktų, kurtų naujas darbo vietas. Džiaugiamės, kad planuoja plėstis, statyti naują cechą „Žeimelio trikotažas“, kuriame darbą randa dešimtys šios seniūnijos gyventojų. Sutartys su Lietuvos bei Latvijos savivaldybėmis skatinti turizmą taip pat pasitarnauja mūsų žmonėms: keliautojams reikia paslaugų, kurias ir gali pasiūlyti pakruojiečiai. Traukos centru galimai taps Klovainių seniūnijoje projektuojama automobilių sporto trasa“, – sakė E. Kižienė.
Autorės nuotr.
Pakruojyje remontuojamos gatvės, kitos viešosios erdvės, bet besinaudojančiųjų jomis gyventojų vis mažėja.
Administracijos direktorės Erikos Kižienės nuomone, emigraciją iš rajono galėtų pristabdyti aktyvėjantis verslas bei naujos šiuolaikiškos darbo vietos.