
Naujausios
Pakruojo situacija – 20 laiptelių žemyn
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudaromame Lietuvos savivaldybių reitinge Pakruojo rajonas per metus nusmuko beveik dvidešimčia pozicijų ir yra paskutiniame dešimtuke. Išsivaikštančiame, senstančiame rajone aštrėja socialinės problemos.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Rekomenduojama skatinti verslą
Reitinge vertinamos komunalinės paslaugos, transportas, švietimas, sveikata ir socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra.
Pakruojo rajonas pagal šiuos rodiklius šiemet yra 42-43 vietoje tarp 54 mažųjų šalies savivaldybių. Pernai pakruojiškiai reitinge užėmė 23-24 vietą.
LLRI specialistų vertinimu, viena problemiškiausių Pakruojo rajono sričių – investicijos. 2014-ųjų duomenimis, rajono gyventojui jų per metus sumažėjo 162, o tiesioginių užsienio investicijų – 119 eurų. LLRI pranešimą ruošusi komunikacijos vadovė Asta Narmontė informavo, jog praėjusių metų investicijų rodiklių dar neturima, todėl remiamasi užpernykščiais.
Tyrėjai suskaičiavo, jog Pakruojo gyventojų verslumas 2015-aisiais buvo mažiausias iš mažųjų šalies savivaldybių – tūkstančiui pakruojiškių tebuvo nupirkta 20,6 verslo liudijimo. Lietuvos vidurkis – kone dvigubai didesnis.
Rajone aštrėja socialinės problemos. Pernai socialinės paramos gavėjų skaičius sudarė 6,7 procento visų gyventojų (analogiškų savivaldybių vidurkis – 5,2 procento), augo ir aukštesnis nei vidutinis socialinės rizikos šeimų skaičius tūkstančiui gyventojų.
Gerai įvertintas efektyvesnis Savivaldybės turto valdymas, pernai sumažėjusi centralizuotos šilumos kaina.
LLRI specialistų nuomone, rajono situaciją pataisytų, gyventojų gerovę pakeltų investicijos bei aktyvus verslas, kurį ir rekomenduojama skatinti.
Regioninės politikos atspindys
Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas mano, jog situacija Pakruojyje – regioninės politikos atspindys. Analogiškų problemų turi ne vienas rajonas.
„Reitingas parodo situaciją konkrečiu laiku. Taip, užpernai investicijų sumažėjo. Nebuvo investicijų – nebuvo ir papildomų darbo vietų. Tačiau neseniai buvo laimėti keli investiciniai projektai, ir laukiame, kada šios lėšos pasieks rajoną. Dėl kai kurių LLRI vertinamų pozicijų diskutuočiau. Antai reitinge Pakruojis atrodytų gražiau, atsisakius kai kurių ūkio darbuotojų, o paslaugas perkant. Formaliai sumažėtų administracijos darbuotojų. Realiai – išaugtų tų paslaugų kaina, o ir pakruojiškiai netektų darbo“, – sakė meras.
Mažą verslumą S. Gegieckas siejo su rajono demografine situacija: jauni žmonės emigruoja į didmiesčius, užsienio šalis, ten kuriasi. Dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir paslaugų rinka mažėja.
„Ankstesniais metais rajone atpiginome įvairių rūšių verslo liudijimus, tikėdamiesi taip paskatinti žmones jo imtis, gal ir pritraukti smulkių verslininkų iš kitų vietovių. Pasirodo, kad to neužtenka – reikia palankesnės verslams aplinkos.“
Rajone auga senyvų žmonių priežiūros paslaugų poreikis. Pasak S. Gegiecko, Pakruojyje sukurta ir plėtojama socialinių paslaugų sistema vertinama kaip viena pažangiausių šalyje: „Kokia padėtis – tokios ir paslaugos.“
Autorės nuotr.
Mero Sauliaus Gegiecko nuomone, Pakruojis nėra išskirtinis – tokias pačias problemas sprendžia daug šalies rajonų.