Naujausios
Kultūros ir tautų įvairovė Pakruojo krašte
Paminklas žydų kapinėse – su nutylėtu rėmėju
Buvusios Pakruojo žydų bendruomenės kapinėse stovi paminklas, kurio statybą finansavęs žmogus vargu ar kada nors bus žinomas. Įdomiausia tai, kad jau dabar galima būtų ginčytis dėl paminklo statybos metų.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Paminklas sudomino mokslininkę
Pakruojyje lankydamasi jauna mokslininkė Eglė Bendikaitė, tyrinėjanti prieškario žydų gyvenimą ir kultūrinį palikimą, atkreipė dėmesį į šios tautybės žmonių, iki 1941-ųjų metų gyvenusių Pakruojyje, bendruomenės buvusias kapines. Jų centre, priešais vartelius, stovi paminklas. Jame lietuvių ir jidiš kalbomis iškaltas užrašas:
„Čia laukia prisikėlimo Pakruojo žydų bendruomenės žmonės iki jos žlugimo 1941 m. Bendruomenę sudarė apie 500 žmonių“.
Paminklo pastatymo data ir statybą rėmęs asmuo nenurodytas.
Užrašas mokslininkei leido suprasti, kad paminklas – „ne daugiau kaip poros dešimčių metų“. Taip iš pirmo žvilgsnio pasakiusi dr. E. Bendikaitė nustebo iš redakcinės kolegijos nario Zenono Gegecko išgirdusi, kad paminklą žydams jų buvusiose kapinėse pastatė Pakruojyje dirbęs dekanas kunigas Antanas Balaišis.
Mokytojas ir kraštotyrininkas Z. Gegeckas negalėjo tiksliai pasakyti, kuriais metais pastatytas šis paminklas.
„Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvoje daugelyje vietų buvusiose žydų bendruomenių kapinėse buvo pastatyta paminklų. Pakruojyje būtų išskirtinis atvejis, jei šis paminklas buvo pastatytas dar sovietmečiu, ir tai, kad jo statybą inicijavo krikščionių kunigas“, – tada savo įžvalgomis dalijosi Lietuvos istorijos instituto mokslinė bendradarbė dr. E. Bendikaitė.
Šaltiniuose – skirtingos datos
Domintis paminklo atsiradimo istorija, redakcinės kolegijos narė ir kraštotyrininkė Genė Juodytė pateikė vertingos informacijos. Informaciniame leidinyje „Pakruojo rajono paminklai: 1989–1994 metais pastatyti, atstatyti, restauruoti kultūros paminklai“ nurodoma, kad šis paminklas pastatytas 1992 metais. Šio leidinio sudarytojai – B. Vanagienė ir K. Žvikas.
Be to, vietos spaudoje skelbta, kad šį paminklą, žydų kapinėse atidengtą 1992 metais, pagamino BPĮ (Buitinių paslaugų įmonės) akmentašiai.
Leidinyje nurodoma, kad paminklas buvo atidengtas rugsėjo 26-ąją.
Abejonių šia data sukėlė paminklo statybos organizatoriumi vadinto, dabar jau mirusio tuometinio Pakruojo dekano A. Balaišio išleistoje atsiminimų knygoje ("Širdy žmonių gerumas“, Vilnius, 2003) straipsnis „Kaip tvarkėme žydų kapines Pakruojyje“.
Dekanas šiame straipsnyje net dviejose vietose nurodo, kad šis paminklas pastatytas 1987 metais, per šv. Baltramiejaus atlaidus. Ar paminklo iniciatorius ir knygos autorius suklydo? O gal paminklas iš tiesų pastatytas kunigo nurodytais metais, o tik atidengimo ceremonija vyko 1992-aisiais?
G. Juodytė mano, jog iš tiesų A. Balaišio atsiminimų knygoje galėjo kažkokiu būdu įsivelti datos klaida.
Tuometinis rajono Kultūros skyriaus vedėjas Alfredas Šimkus, tebesaugomuose tų laikų savo darbo kalendoriuose rado įrašą apie paminklo žydų bendruomenės kapinėse atidengimo ceremoniją 1992 metais rugsėjo 26-ąją. Tai dar vienas patvirtinimas, leidžiantis manyti, kad paminklas iš tiesų pastatytas 1992-aisiais.
Nors šaltiniai skelbia skirtingas datas, tačiau sutampa faktas, kad į paminklo atidengimo iškilmes buvo atvykęs tuometinis Seimo narys Emanuelis Zingeris. Tai savo atsiminimuose mini ir kunigas A. Balaišis.
Rėmėjas liko paslaptyje
Kas finansavo šio paminklo statybą, vargu ar kada nors kas sužinos.
Kunigas savo knygoje nurodo, kad „atsirado gerų žmonių, kurie finansavo šio paminklo statybą“.
Tuo tarpu paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavusiam A. Šimkui atmintyje įstrigo tada žydų kapinėse susirinkusiems A. Balaišio pasakyti žodžiai: „Paminklo statybą finansavęs žmogus pageidavo likti nežinomas“.
Paminklo idėja – sapne
Minėtoje knygoje A. Balaišis rašo, jog mintis sutvarkyti tada buvusias paleistas Pakruojo žydų kapines kilo dar artėjant Nepriklausomybei. Dekanas rašo tada jau puoselėjęs mintį šias kapines aptverti, pastatyti visiems mirusiems Pakruojo žydams bendrą paminklą.
„Vieną naktį kaip vizijoje regėjau ir girdėjau balsą. Šis balsas kalbėjo sodriu baritonu: Jeigu statysite žydų kapinėse paminklą, būtinai panaudokite jam akmenis, kuriais išgrįstas Pakruojo malūno kiemas“, – rašė A. Balaišis. – Nubudau. Pradėjus aušti, pasiėmiau gerą prožektorių ir nuėjau patikrinti faktų. Jie pasitvirtino. Beveik ant kiekvieno akmens hebrajų kalba buvo parašyti žydiški vardai: Sara, Izaokas, Dovydas, Jokūbas ir panašiai... Žinoma, aš negalėjau šių akmenų paimti be vykdomojo komiteto leidimo – iškeltų baudžiamąją bylą. Kai nuėjau šių akmenų prašyti, man ne tik leido juos paimti, bet pasiūlė ir talkininkus...“ (Tekstas netaisytas)
Iš dekano A. Balaišio knygos sunku suprasti, ar jis žinojo, iš kur tie antkapiniai akmenys su žydų vardais buvo atvežti malūno kiemui grįsti.
Z. Gegeckas laikosi nuomonės, kad jie galėjo būti atgabenti iš vadinamų senųjų Pakruojo žydų bendruomenės kapinių, kurių teritorijos kampelis likęs prie Antrojo pasaulinio karo karių kapinių.
Dr. E. Bendikaitė sako, kad pokariu ne tik Pakruojyje, bet ir daugelyje Lietuvos vietų žuvusiųjų kare kapinės buvo daromos žydų buvusių kapinių teritorijose.
Z. Gegecko žiniomis, pokario metaisa kuriant dabartines karių kapines Pakruojyje, žydų paminkliniai akmenys buvo suvežti į malūno, iki hitlerininkų atėjimo priklausiusio stambiam žydų verslininkui, kiemą ir suskaldyti grindiniui.
Kreipėsi į motinas
Prisiminimų knygoje A. Balaišis rašė, jog atidengiant paminklą kalbėjo: „Mūsų tautos, kiek atsimenu iš vaikystės, visada gyveno taikiai... O kad mūsų tautoje atsirado kai kurių žmonių, kurie žydams atnešė daug skausmo ir kančių, tai kalta ne mūsų tauta, bet hitlerinės Vokietijos valdžia, kuri leido ir pati naikino žydus savo okupuotuose kraštuose“.
Dekanas rašo, jog kreipėsi ir į susirinkusias motinas: „Ateikite čia su vaikais ir įkvėpkite jiems pagarbą ir meilę kiekvienam žmogui, neišskiriant ir žydų tautos. Kiekvienas žmogus turi teisę gyventi, ir turi teisę, kad jam būtų pastatytas paminklas“.
Savo prisiminimus apie Paminklo Pakruojo žydų kapinėse atidarymą A. Balaišis baigia prisiminimu: „Kai baigiau savo kalbą, prie manęs priėjo Seimo narys Emanuelis Zingeris. Jo veidu tekėjo ašaros. Seimo narys mane apkabino ir tarė: „Ačiū Jums, kunige“.
Autorės nuotr.
PAMINKLAS: Kunigo A. Balaišio iniciatyva pastatytas paminklas Pakruojo žydams – pagarba kitos tautybės kartu su pakruojiečiais gyvenusiems žmonėms.
SUSIDOMĖJIMAS: Mokslininkė Eglė Bendikaitė susidomėjo geradarių pastatytu paminklu buvusios Pakruojo žydų bendruomenės kapinėse.
ANTKAPIAI: Paminklo pjedestalas sumūrytas iš suskaldytų antkapinių, surinktų iš Pakruojo malūno kiemo grindinio.