Naujausios
Parlamentarai ir ministras – apie nešvarų atliekų verslą
Grupė Seimo narių, išrinktų Šiaulių apskrityje, ir aplinkos apsaugos ministras KęstutisTrečiokas pirmadienį posėdžiavo Pakruojo rajono savivaldybėje. Surengti išvažiuojamąjį posėdį politikus paskatino skandalai regiono atliekų tvarkymo srityje.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Apie nešvarų verslą
Aplinkos apsaugos ministras K. Trečiokas apibendrino: „Atliekų verslas yra nešvarus verslas.“
Parlamentarai diskutavo apie skaidrumo stoką regiono atliekų tvarkymo sistemoje ir dėl to dažnėjančius skandalus.
Vienas didžiausių centralizuotoje regiono atliekų tvarkymo sistemoje – 13 milijonų litų, nuskendusių su „Snoro“ banku, likimas.
Nors Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktorė Jolita Šalkauskienė tikino, jog prireikus grąžinti europines lėšas, ta suma nebus įkalkuliuota į rinkliavą, parlamentarai buvo kitos nuomonės.
Algimantas Salamakinas buvo įsitikinęs, jog rinkliava dėl šių europinių lėšų grąžinimo neužguls gyventojų, o dingusių milijonų grąžinimas – valstybės rūpestis.
Jam prieštaravo kai kurie politikai, teigdami, jog esant būtinybei dingusias lėšas grąžinti skolą gali tekti dalytis savivaldybėms. Kadangi jos tokių lėšų neturi, milijonai būtų aukojami gyventojų aplinkos gerinimo sąskaita.
„Būtina atliekų tvarkymo sistemą skaidrinti. Kai siūlėme atstovus sprendžiant esminius klausimus, RAC'ai prieštaravo, o kai blogai, tada žiūri į Vilnių“, – komentavo ministras K.Trečiokas.
J. Šalkauskienė pripažino, kad įstaiga negali skolintis iš bankų, nes jie atsisako dalyvauti kreditavimo konkursuose dėl neaiškaus 13 milijonų litų likimo.
Skandalą bandė gesinti direktorė
Seimo narys Vitalijus Gailius, inicijavęs išvažiuojamąjį posėdį Pakruojyje, teiravosi, kaip ŠRATC buvo reaguota į Pakruojo rajono mero pavaduotojo Gedimino Grybės „praktinius pastebėjimus dėl apskaitos žurnalų, svarstyklių“?
„Šiaulių krašte“ birželio 6-ąją ("Atliekų detektyvas: tvarkelė pakvipo kriminalu“) buvo rašyta, jog Pakruojo rajono mero pavaduotojas G. Grybė Aleknaičių kaime įrengtoje stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje nerado žurnalo, kuriame turėtų būti fiksuojami į aikštelę atvežami atliekų kiekiai.
Atliekoms sverti nebuvo ir svarstyklių – darbininkas aiškino, kad jos jau mėnuo kaip neveikia.
Parlamentarų paprašyta paaiškinti situaciją, ŠRATC direktorė J. Šalkauskienė teigė, jog žurnalų nesugeba pildyti tokių aikštelių prižiūrėtojai, todėl juos kartą per mėnesį pildo ir ataskaitą regiono Aplinkos apsaugos departamento patikrai teikia įmonės specialistai.
Savivaldybės ieško išeičių
Savivaldybių atstovai raginti būti aktyvesni ŠRATC valdyme, kėlė klausimą, kodėl nuo atliekų tvarkymo centro labiau nutolusiose savivaldybėse neleidžiama rūšiuoti atliekų – sumažėtų jų transportavimo ir tvarkymo sąnaudos.
ŠRATC direktorė priminė, jog visa sistema buvo kuriama taip, kad regione būtų vienas sąvartynas ir įrenginiai atliekoms rūšiuoti.
Spalio viduryje turėtų pradėti veikti šiuo metu statoma mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įranga, dėl to pastaruoju metu sparčiai didėjantis atliekų kaupas Aukštrakiuose augtų lėčiau.
Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras tvirtino, jog Savivaldybė, pirmoji perėmusi rinkliavos administravimą, pati rengiasi imtis rūšiuoti atliekas.
Rinkliavos administravimą yra perėmusios ir kitos apskrities savivaldybės.
Anot A. Bezaro, į šį darbą įtraukti ir seniūnijų darbuotojai, naudojamasi seniūnijų turima informacija ir kontaktais su gyventojais, todėl šis darbas vyksta sklandžiau, mažėja rinkliavos administravimo išlaidos.
Pasak Pakruojo rajono mero Sauliaus Gegiecko, savivaldybės į atliekų tvarkymo verslą „buvo įstumtos ne savo noru. Kai paaiškėjo netikslumų dėl kainų, ėmė augti skolos, savivaldybės ieško išeičių, sprendimų ir nebijo jokių Vyriausybės atstovų atliekų tvarkymo valdyme“, – sakė G. Gegieckas.
Jo žodžiais, Savivaldybės skolos ŠRATC auga ir dėl vadinamojo vartų mokesčio, išvežant iš rajono nerūšiuotas atliekas.
ŠRATC direktorės teigimu, kuriama pati pigiausia sistema – atliekas rūšiuoja patys jų turėtojai. Todėl jau dabar visos regiono savivaldybės, išskyrus Pakruojo, yra pasirašiusios sutartis dėl pakuotės atliekų konteinerių įsigijimo.
Jais planuojama aprūpinti visus atliekų vežėjus. Išlaidas jų įsigijimui kompensuoti numatė gamintojų ir importuotojų organizacija per ketverius metus.
Rinkliava augs
Parlamentarai pripažino, jog rinkliavos yra teisiškai nereglamentuotos. Buvo svarstoma ir apie būtinybę rinkliavos mokestį tvirtinti Valstybinėje kainų kontrolės ir energetikos komisijoje.
Diskutuota ir apie dvinarę rinkliavą, kuri bus įvesta nuo 2016-ųjų liepos. Savivaldybių atstovai baiminosi dėl rinkliavos didėjimo.
Politikai prisiminė, jog atliekų rinkliava gyventojams neturėtų būti didesnė kaip vienas procentas jų gaunamų pajamų.
Pavojingos atliekos laukia sprendimų
Akmenės rajono atstovas kėlė klausimą dėl padangų deginimo „Akmenės cemento“ gamykloje.
„Vyriausybei savo nutarime dėl pavojingų atliekų deginimo reikia pakeisti tik pavadinimą, vietoje įmonės Klaipėdoje įrašyti „Akmenės cementą“. Ten atiduodant toną padangų reikia mokėti 50 litų, o „Akmenės cementas“ pasiryžęs pats mokėti tiek, kad gautų deginti padangas“, – neracionalumu tvarkant pavojingas atliekas stebėjosi mero pavaduotojas Apolinaras Nicius.
Diskusijos pakrypo ir apie pavojingų atliekų deginimą „Toksikoje“. Anot aplinkos apsaugos ministro, investicija statyti tokio galingumo pavojingų atliekų deginimo įrenginius buvo keistoka.
Buvo konstatuota, kad įmonė šiuo metu neveikia, o pavojingos medicininės atliekos kaupiasi pas jų turėtojus.
Dar viena pavojingų atliekų rūšis – dumblas. Anot ministro, jo panaudojimas ne tik regiono, bet ir šalies problema, tačiau laikina.
Šiuo metu Aukštrakių sąvartyne sukaupta apie 2 milijonai tonų. Bendrovės „Šiaulių vandenys“ atstovo teigimu, dumblą apdorojus, ekonomiškiausia būtų jį deginti „Akmenės cemente“.
Autorės nuotr.
PASITARIMAS: Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas (pirmas iš dešinės) parlamentarus patikino, jog savivaldybės suinteresuotos ieškoti būdų sumažinti atliekų tvarkymo sąnaudas.
SPRENDIMAS: Akmenės rajono mero pavaduotojas Apolinaras Nicius (antras iš dešinės) neišgirdo atsakymo, kodėl nesulaukiama Vyriausybės sprendimo naudotas padangas deginti „Akmenės cemente“
SUGEBĖJIMAI: Praėjusią savaitę Pakruojo rajone Aleknaičių aikštelėje aptikus, jog ji veikia be svarstyklių ir žurnalo, direktorė Jolita Šalkauskienė teisinosi aikštelių prižiūrėtojų nesugebėjimu dokumentuose fiksuoti atliekų kiekių.
VERSLAS: Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Trečiokas (pirmas kairėje) teigė, jog atliekų verslas – nešvarus.