Naujausios
Patriotų kieme plevėsuoja istorinė vėliava
Tvarkingoje Kalniškių (Šaukėnų seniūnija, Kelmės rajonas) gyvenvietėje, viename iš kiemų plevėsuoja Lietuvos istorinė vėliava. Sodyboje su šeima gyvenantis Aldas Petrulaitis unikalią dovaną gavo šiemet iš dukros, gimtadienio proga.
„Labai norėjau tokios dovanos“, – šypsojosi ponas Aldas, save vadinantis savo krašto patriotu.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Mylėti tėvynę
Kalniškiuose, viena šalia kitos įsikūrusios Adolfo ir Zitos Petrulaičių bei jų sūnaus Aldo ir marčios Orestos sodybos. Kartu dar gyvena ir Orestos Petrulaitienės mama.
Abiejų sodybų skoningai prižiūrima aplinka, žydi ir žaliuoja gėlės. Tačiau yra vienas esminis skirtumas – sūnaus sodybos vejoje, ant aukšto stiebo išdidžiai plevėsuoja istorinė vėliava.
Pirmąsyk vėliavą šeimininkas iškėlė šiemet, per Kovo 11-ąją, nutirpus sniegui. „Taip ir paliksiu per visus metus. Nei žmona, nei mama neprieštarauja. Vėliavą matau net iš miegamojo“, – sakė Aldas Petrulaitis, save vadinantis savo krašto patriotu.
Mylėti tėvynę, jausti jai pagarbą – A. Petrulaičiui natūralus jausmas ir pareiga, paveldėta iš savo tėvo. Garbingo amžiaus Adolfas Petrulaitis – buvęs politinis kalinys, kurio jaunystėje neaplenkė nei kalėjimas, nei lageris Norilske. Neginkluoto pasipriešinimo dalyviui suteiktas kario savanorio ir eilinio laipsnis.
Aldas Petrulaitis tvirtino niekuomet iš Lietuvos nevažiuotų laimės ieškoti kitur. Laimė žmogui – savame krašte dirbti mėgstamą darbą, jaustis savo vietoje, būti reikalingam, tarp savų. Jis emigrantų nesupranta.
Tik spėja suktis
Orestos ir Aldo Petrulaičių gyvenimo ratas rieda greitai. Darbų ir užsiėmimų – tik spėk suktis.
Oresta Petrulaitienė ketvirtį amžiaus moko pradinukus Vidsodžio pagrindinėje mokykloje – pirmojoje ir vienintelėje savo darbovietėje. Aldas Petrulaitis dirba Šaukėnų ugniagesių komandoje.
Viena Petrulaičių dukra – jau suaugusi, 25 metų, gyvena Vilniuje, kita – dar tik vienuolikmetė, jai irgi reikia skirti laiko. Dar yra ir ūkis: dešimt melžiamų karvių, kiaulių, paukščių. Tiesa, pagal nerašytas taisykles, darbai gražiai, tarsi savaime pasiskirsto.
„Vienas eina prie veršiukų, kitas – prie paršiukų, anytai, paprastai, tenka viščiukai, mums – karvės“, – šypsojosi O. Petrulaitienė. – Taip ir bėga dienos – čia rytas, čia vakaras, čia, žiūrėk, jau ir visi metai besibaigiantys.
Abi šeimos stengiasi gražinti aplinką. Oresta Petrulaitienė iš sėklų prisiaugina gėlių daigų. Mylimiausios gėlės – surfinijos, ilgai džiuginančios žiedais. Įvairiausių spalvų surfinijos žydi ir tarp akmenų, surinktų iš laukų ir kiemo. Kasant kieme žemę kanalizacijai, išsivertė daugybė akmenų. Šeimininkė juos nuplovė ir į gėlynus sudėliojo.
Aldas Petrulaitis baigia pastatyti pavėsinę, šiaip mėgsta medžio darbus. Vyriškis nesibodi ir maisto pagaminti. Moka iškepti naminę duoną – be jokių įmantrių priedų, tik su kmynais, sauja saulėgrąžų.
„Kalniškiuose – ramu, tvarkinga gyvenvietė, darbštūs žmonės, nėra įnikusių į stiklelį. Mums smagu ir gera su savo tėvais gyventi“, – šypsojosi Oresta ir Aldas Petrulaičiai.
Autorės nuotr.
VĖLIAVA: Kalniškiuose, Orestos ir Aldo Petrulaičių sodybos kieme išdidžiai plevėsuoja vėliava.
DARNA: Kalniškiai – Aldo Petrulaičio gimtinė. Šalia – ir vyresniųjų, ir jaunesniųjų Petrulaičių sodybos, kartu gyvena ir žmonos Orestos mama. „Mums visiems smagu ir gera drauge gyventi“, – sakė Oresta ir Aldas Petrulaičiai.
APLINKA: Abiejų Petrulaičių sodybos gražiai prižiūrimos, pilnos žydinčių ir žaliuojančių augalų, dailiai suguldytų akmenukų.
PAVĖSINĖ: Mėgstantis meistrauti šeimininkas baigia pastatyti dailią pavėsinę.