Naujausios
Paveldo dieną – praėjusio šimtmečio pradžios skonio paieška
Tradicinėms Europos paveldo dienoms, kurių šiųmetė tema Lietuvoje – „XX amžiaus pradžios skonis“, skirtame renginyje nemažas būrys Radviliškio mokyklų moksleivių keliavo, klausėsi paskaitos apie mūšį su bermontininkais prie Radviliškio.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Prisiliesta prie Šeduvos istorijos
Išvykos dalyviai pirmiausia stabtelėjo Šeduvoje prie Švenčiausiojo Kryžiaus Atradimo bažnyčios. Čia juos pasitikusi Šeduvos kultūros ir amatų centro direktorė Natalija Borgerdt papasakojo bažnyčios istoriją, kuriai jau per 500 metų.
N. Borgerdt keliautojams parodė prie bažnyčios esančiame grindinyje vietą, kuri pagal padavimus žymi Šeduvos miesto centrą ir labai primena kryžių.
Vėliau keliautojai nuskubėjo į Šeduvos miesto centrą. Čia jiems buvo papasakota apie nugriautą miestelio aikštėje stovėjusį kryžių, kurio vietoje buvo pastatyta stačiatikių cerkvė, tačiau ir 1935 metais buvo nugriauta.
Radviliškio miesto mokyklų mokiniams buvo pasakojama apie XX amžiaus pradžios Šeduvą, čia klestėjusį verslą, užsiminta ir apie pokario negandas, kai aikštėje buvo guldomi nužudytų Lietuvos partizanų kūnai, jų atminimui atidengtą paminklą, pačią aikštę, primenančią kryžių.
Kelionė po rajoną
Dar Šeduvoje keliautojams buvo užsiminta apie mieste įrengtas brolių ir karių kapines, kuriose kartu palaidoti Pirmojo pasaulinio karo metu žuvę rusų ir vokiečių kariai. Nors Šeduvoje keliautojai neturėjo galimybės aplankyti šių kapų, tačiau panašias, mažai kam žinomas kapinaites aplankė Baisogaloje.
Prieš pat Baisogalą, ant kalvelės medžių paunksnėje, čia kartu ilsisi priešingose fronto pusėse kariavę rusai ir vokiečiai. Apie čia palaidotus karius mena pastatytas medinis kryžius bei maži akmeniniai ir beveik neįskaitomi kryželiai.
Aplankyta ir Radviliškio geležinkelio stotis, XX amžiaus pradžioje turėjusi didžiulę reikšmę Radviliškio miesto plėtrai ir bendruomenės formavimui.
Pasak Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vytauto Simelio, šių metų paveldo dienų tema – „XX amžiaus pradžios skonis“ – ypatinga.
„Ko gero nė vienas kitas Lietuvos istorijos laikotarpis nepasižymi tokia paveldo objektų funkcine įvairove. Apie XX amžiaus pradžią Lietuvos paveldo sąrašuose liudija ne tik bažnyčios, dvarų rūmai, reprezentaciniai administraciniai pastatai, tačiau ir iki šių dienų išlikusios etninės architektūros pavyzdžiai, vietos savastį atskleidžianti gyvenamosios aplinkos formų įvairovė, sparčiai modernėjanti miestų architektūra“, – sakė V. Simelis.
Pasak jo, radviliškiečiams mokiniams surengtoje išvykoje norėta atskleisti XX amžiaus aktualijas – carinio laikotarpio pabaigą, Pirmąjį pasaulinį karą, nepriklausomos valstybės atkūrimą bei tuo metu vykusį kultūrinį gyvenimą.
Klaidžiojo mūšio su bermontininkais keliais
Didelio mokinių ir radviliškiečių susidomėjimo sulaukė Radviliškio viešojoje bibliotekoje surengta diskusija „1919 metų mūšio su bermontininkais greta Radviliškio reikšmė Lietuvos istorijoje“.
Šiaulių universiteto dėstytojas, profesorius Arūnas Gumuliauskas susirinkusiems radviliškiečiams pateikė nemažai beveik nežinomų, pačių istorikų skirtingai vertinamų istorinių faktų apie Pavelo Bermonto–Avalovo biografiją, bermontininkų norus atkurti Rusijos įtaką besiformuojančioms nepriklausomoms Baltijos šalių valstybėms.
Profesorius užsiminė, jog bermontininkų veiksmai 1919 metais labai primena taip vadinamų „žaliųjų žmogeliukų“ veiksmus Ukrainoje.
Pasak jo, likusi atskirta ir vokiečių nebeišlaikoma bermontininkų kariuomenė 1919 metų vasarą iš Latvijos Kuršo žemių įsiveržė į Lietuvą. Pirmiausia buvo užimti Mažeikiai, vėliau Kuršėnai, Šiauliai, Radviliškis, kur bermontininkams buvo suduotas lemiamas smūgis ir daug galingesnė kariuomenė buvo sutriuškinta.
A. Gumuliauskas diskusijos dalyviams pateikė archyvuose rastą Bermonto–Avalovo laišką tuometiniam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, kuriame buvo siūloma susitikti ir apsvarstyti karo veiksmų nutraukimo planus, galimybę Lietuvai būti Rusijos imperijos sudėtyje su platesnėmis autonomijos teisėmis. Bermontininkų vadas su A. Smetona susitikti planavo būtent Radviliškyje.
Diskusijos dalyviams buvo pateikta ir beveik nežinomų faktų apie to meto Lietuvos kariuomenę, jos sudėtį, ginkluotę, kariuomenės vadų biografijas, nemažai įdomių istorinių momentų.
Autoriaus nuotr.
KAPINĖS: Keliautojai aplankė netoli Baisogalos esančias rusų ir vokiečių karių kapines.
ŠEDUVA: Šeduvos miesto centre išvykos dalyviai „ragavo“ XX amžiaus pradžios Šeduvos miesto skonį.
STOTIS: Paveldo dienų kelionės dalyviai su Paveldo dienų vėliava prie Radviliškio geležinkelio stoties.
ISTORIKAS: Šiaulių universiteto dėstytojas, profesorius Arūnas Gumuliauskas susirinkusiems radviliškiečiams pateikė nemažai beveik nežinomų istorinių faktų apie mūšį su bermontininkais