Naujausios
Pedagogai mokėsi sveikos gyvensenos
Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje vykusioje respublikinėje konferencijoje „Sveikas mokytojas – sėkmingo ugdymo garantas 3“ Radviliškio ir Šiaulių pedagogai klausėsi pranešimų apie sveikatą, jos įtaką sėkmingam ugdymo procesui, sveiką gyvenimo būdą ir jo propagavimą mokykloje, dalijosi patarimais.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Apklausa pateikė netikėtų rezultatų
Konferencijos iniciatorė ir organizatorė Lizdeikos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, biologijos ir psichologijos mokytoja Rasa Dagienė ir biologijos mokytoja Asta Šmukštienė susirinkusiems į konferenciją pristatė Radviliškio rajono švietimo įstaigų mokytojų apklausos „Mokytojas – sveiko gyvenimo būdo pavyzdys?“ rezultatus.
Buvo apklausti šešių rajono mokyklų mokytojai ir Lizdeikos gimnazijos 1–4 klasių mokiniai.
Atlikusios tyrimą, pedagogės pastebėjo, kad 88 procentai pedagogų sutinka, jog mokytojas turi būti sveiko gyvenimo būdo pavyzdžiu, tačiau tik mažiau nei pusė save tokiais įsivardija. Beveik 60 procentų pedagogų įvardijo, kad sveikai gyventi trukdo laiko ir valios stoka.
Pasak pranešėjų, 78 procentai mokytojų ir 80 procentų mokinių save laiko optimistais. Svarbiausiais dalykais gyvenime per 83 procentus mokytojų ir beveik 29 procentai mokinių įvardijo šeimą ir tik 32,4 procento mokytojų ir 29,5 procento mokinių – sveikatą. Informacijos šaltiniais apie sveiką gyvenseną 55 procentai mokinių ir 32 procentai mokytojų įvardijo internetą, 29 procentai mokytojų ir tik 5 procentai mokinių – spaudą. Net 29 procentai mokinių sveikos gyvensenos šaltiniu įvardijo mokyklą.
Susirūpinimas sveikata
Šiaulių teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja, Šiaulių universiteto lektorė Dalia Miniauskienė savo pranešime kalbėjo apie mokytoją sveikatos stiprinimo kontekste.
Ji teigė, kad 50 procentų sveikatą lemia individualūs gyvensenos veiksmai. Pasak pranešėjos, mokytojų sveikata nėra gera, ir jų rizikos profilis susirgti lėtinėmis ligomis aukštas. 43 procentai mokytojų nurodo, kad visi negalavimai yra profesinės veiklos padariniai. Atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad net trečdalis apklaustųjų serga viena ar keliomis lėtinėmis ligomis.
Net daugiau nei 29 procentai pedagogų teigė, jog yra patyrę psichologinį smurtą darbe. Dažniausiai paplitusi psichologinio smurto apraiška darbo vietose – žeminimas, ujimas, priekabiavimas ar grasinimas.
Pasak jos, kad išvengtume psichologinio smurto, reikia koreguoti darbo krūvį, gerbti kolegas, mažinti įtampą bendraujant su mokiniais ir jų tėvais.
Lektorė džiaugėsi, kad pusė apklaustų mokytojų teigė, jog darbe patiria džiaugsmą.
Susiduriama su psichologinėmis problemomis
Vytauto Didžiojo universiteto Teorinės psichologijos katedros lektorė, medicinos psichologė, daktarė Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė pristatė emocinių ir psichosomatinių sunkumų profilaktikos būdus. Lektorė išsakė susirūpinimą, kad daugėja literatūros, kuri propaguoja saviapgaulės būdus, paremtus melavimu sau ar dėmesio nukreipimu nuo tikrų problemų suvokimo.
„Dažniausiai slepiame nuo kitų ir savęs šiuos jausmus: pyktį, baimę ir menkavertiškumą. Pedagogai mielai kalba apie savo ugdytinius, bet vengia atsakinėti apie save“, – sakė ji.
Pranešėja atkreipė dėmesį, kad pedagogams keliami ypač aukšti reikalavimai: pagarba ir meilė vaikui, dalykiškumas ir kompetencija, demokratiškumas ir tolerancija, optimizmas, entuziazmas, kūrybiškumas, humoro jausmas.
„Tačiau tyrimai parodė, kad net 30 procentų apklaustų mokinių nurodė pageidaujamą pedagogų bruožą – „su juo galima pasikalbėti apie viską“. Dar kitoje apklausoje paaiškėjo, jog mokiniai vertina žemą mokytojo balsą, tvarkingą išvaizdą ir gebėjimą pripažinti klaidas“, – teigė L. Zajančkauskaitė-Staskevičienė.
Mokytojams ji aiškino, jog savo gyvenimą valdyti galima tik tada, kai žinai, kas vyksta viduje, kai gali pavadinti savo jausmus, nes negalima pakeisti kitų žmonių, bet galima pakeisti savo paties reakciją į kitų elgesį.
To paties universiteto organizacinės psichologijos doktorantė Giedrė Genevičiūtė-Janonienė savo pranešime kalbėjo apie Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų psichologinę gerovę, iššūkius ir galimus sprendimo būdus, akcentavo psichologinę gerovę, kurią lemia pasitenkinimas gyvenimu, darbo ir šeimos konfliktas, kūrybiškumas, profesinis pervargimas.
Viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos iniciatyva“ direktorė, gydytoja Nijolė Goštautaitė-Midttun pedagogams pasakojo apie psichikos sveikatą ir sutrikimus mokykloje.
Pasak jos, dažniausi psichikos sveikatos sutrikimai – nerimas, depresija, žalingas psichotropinių medžiagų vartojimas ir priklausomybė.
Gydytoja stebėjosi, kiek daug įpareigojimų turi mokytojas – dalyvavimas įvairiose komisijose, visokių programų įgyvendinimas.
„Visa tai yra rizikos faktoriai psichiškai susirgti. Žmogus turėtų susitaikyti su tuo, jog visko tobulai neatliks. Paprasčiau ir pigiau yra išsaugoti sveikatą, negu ją sugrąžinti“, – teigė ji pedagogams.
Medikė užsiminė, jog mokykla yra labiausiai tinkama aplinka žalingų įpročių profilaktikai, o lankančių mokyklą vaikų sveikata yra geresnė nei nelankančių, o ir lankantys mokyklą vaikai turi mažiau žalingų įpročių.
„Reikia išnaudoti mokyklos suteiktą galimybę ir diegti sveiko gyvenimo pagrindus vaikams, nes kuo veiksmingesnė žalingų įpročių profilaktika vaikystėje, tuo geresnė suaugusiųjų sveikata“, – tvirtino gydytoja.
Malonumas sveikai gyventi
Socialinių mokslų doktorantė, lektorė konsultantė Roma Paukštienė kalbėjo apie malonumą sveikai gyventi.
Pasak jos, sveika mityba yra valgant viską, bet reikia žinoti, ką, kada, kiek ir kaip valgyti, nes daugelis žmonių valgo per dideles porcijas.
Pranešėja priminė ir sveiko maisto piramidę, atkreipė dėmesį į netinkamą maisto paruošimą, produktų derinimą.
„Sveiko gyvenimo esmė – kad jaunystė būtų kuo ilgesnė, o senatvė kuo trumpesnė“, – teigė ji.
Lektorė akcentavo, jog japonų ir švedų vidutinė gyvenimo trukmė yra net 20 metų ilgesnė negu lietuvių, nes japonai daugiausiai vaikštanti tauta, o švedai mažiausiai rūko.
Lektorė parodė ir pratimų, kaip įsivertinti savo sveikatos būseną, kaip suaktyvinti kraujo apytaką.
Susirinkusieji įdėmiai klausėsi žolininkės Adelės Karaliūnaitės, kuri kalbėjo apie imuniteto stiprinimą žolelėmis, vaišino laukinių žolelių arbata „Sveikas mokytojas“, pamokė įvairių pratimų, prekiavo vaistiniais augalais, žolelėmis, kitais sveikatą gerinančiais produktais, dalijo patarimus, kaip nesusirgti ir kaip gydytis.
Konferencijos dalyvius pamalonino Lizdeikos gimnazijos mokiniai parodę, improvizacijų sveikos gyvensenos tema ir koncertą.
Renginio pertraukų metu Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro darbuotojai matavo kraujo spaudimą, tyrė pedagogų fizinę sveikatą.
Gintautos DAUNECKYTĖS nuotr.
ŽOLININKĖ: Žolininkė Adelė Karaliūnaitė (kairėje) prekiavo vaistiniais augalais, žolelėmis, kitais sveikatą gerinančiais produktais, dalijo patarimus.
MALONUMAS: Socialinių mokslų doktorantė Roma Paukštienė konferencijos dalyviams kalbėjo apie malonumą sveikai gyventi.
DALYVIAI: Į konferenciją „Sveikas mokytojas – sėkmingo ugdymo garantas 3“ susirinkę Radviliškio ir Šiaulių pedagogai klausėsi pranešimų apie sveikatą, sveiką gyvenimo būdą ir jo propagavimą mokykloje, mokėsi sveikatinimo pratimų.