Naujausios
Penkiolika sunkių, bet sėkmingų „Retenės“ metų
Viešoji įstaiga „Retenė“, remontuojanti, gaminanti ir pritaikanti techniką neįgaliesiems, metams baigiantis šventė 15-os metų veiklos sukaktį. Tai – vienintelė tokias paslaugas teikianti įmonė Šiaulių ir Panevėžio regionuose. Vežimėlyje daugelį metų sėdintis įmonės įkūrėjas ir direktorius Robertas Ašmanavičius sukūrė darbo vietą ne tik sau, bet ir dešimčiai panašaus likimo žmonių.
Stanislava VIČAITĖ
stanislava@skrastas.lt
Klientų netrūksta
Robertas Ašmanavičius, VšĮ „Retenė“ direktorius, kalbintas artėjant įmonės jubiliejui, neslėpė, jog džiaugtis yra kuo. Pirmiausia – draugišku ir darbui atsidavusiu kolektyvu. Jame – dešimt žmonių. Visi, išskyrus buhalterę, panašaus likimo – turi fizinę negalią, todėl kolektyvą vienija ir tarpusavio supratimas.
Direktorius džiaugiasi ir dėl to, kad „Retenė“ kokybiškai atliktu darbu sugebėjo įtikti klientams. Jų dabar yra ne tik Šiaulių, bet ir Panevėžio regionuose. Anksčiau įstaiga aptarnavo ir Telšių regioną, tačiau to reikėjo atsisakyti dėl sumažėjusios kompensacijos už transporto išlaidas. Mat parsivežti remonto reikalaujančius vežimėlius, vaikštynes ir kitas priemones neįgaliesiems, tenka patiems „Retenės“ darbuotojams.
„Tačiau telšiškiai nėra patenkinti naujuoju paslaugų teikėju. Jie vėl nori mūsų paslaugų. Todėl deramės dėl didesnės kompensacijos už transporto išlaidas“, – ne apie šventes, bet apie kasdieninius darbus kalbėjo įmonės įkūrėjas.
„Stengsimės atlikti darbus tvarkingai ir kokybiškai. Ieškosime alternatyvų. Be to, yra perspektyvų veiklai plėsti“, – apie ateities planus užsimena R. Ašmanavičius.
Direktorius įsitikinęs, kad „Retenei“ nepritūks darbo, nes jo pastebėjimu, šalyje vis daugiau senyvo amžiaus žmonių, pastaruoju metu gatvėse jis pastebi daugiau žmonių su vaikštynėmis. To, Roberto pastebėjimu, anksčiau nebuvo.
Atlaikė rinkos išbandymus
Jau kurį laiką VĮ „Retenė“ vienintelė teikia tokias paslaugas Šiaulių ir Panevėžio regionuose. Prieš kelerius metus konkurentas Panevėžyje, R. Ašmanavičiaus žodžiais, pakruojiečių buvo sužlugdytas.
„Kasmet tokias paslaugas teikiančios įmonės dalyvauja konkurse, kuriame kiekviena turi įrodyti, kad pajėgi atlikti perkamus darbus. Konkursą laimėjome mes, o įmonė Panevėžyje savo veiklą nutraukė“, – apie tai, kad rinkoje lieka tik geriausieji, pasakojo R. Ašmanavičius.
Kaip „Retenei“ pavyko išsilaikyti tuos 15 metų? Į šį klausimą Robertas irgi atsako atvirai: „Visi nori didelių atlyginimų. Mūsų įstaigos kredo – geriau mažesnės, bet pastovios pajamos“.
„Retenės“ direktorius atskleidžia, jog ilgą laiką darbuotojams buvo mokama tuo metu valstybės nustatyta minimali alga. Dabar atlyginimai kiek išaugo. Šiuo metu minimalų uždarbį gauna bandomajam laikotarpiui priimti darbuotojai.
Algos – iš tų pačių lėšų, kurias užsidirba įmonė. Kadangi „Retenė“ turi neįgaliųjų socialinės įmonės statusą, dalį užmokesčio ir mokesčius „Sodrai“ dengia Darbo birža. Be to, „Retenės“ darbuotojų pajamas papildo ir neįgalumo pensijos.
Kokybė – patikimiausias saugiklis
„Be reikalo nerizikavome, protingai stengėmės apgalvoti, kur būtų galima užsidirbti. Paskaičiavome, kiek galima maksimaliai sumažinti paslaugų ir medžiagų kainas, kad galėtume konkuruoti su kitomis įmonėmis. Tačiau dėl to neturi nukentėti paslaugų ir darbo kokybė“, – sėkmės paslaptimis dalijosi R. Ašmanavičius, pridurdamas, jog sutaisytai priemonei ar jos daliai reikia suteikti metų garantiją. Todėl kokybė čia – svarbiausia.
Įmonė perka tik kokybiškas medžiagas. Nors šiais laikais, Roberto žodžiais, daug kas „metasi“ į pigumą: yra tokių firmų, kurios perka vos kelis šimtus litų kainuojančius vežimėlius. Anot R. Ašmanavičiaus, tada apie jokią kokybę nėra nė kalbos: vien už gerą padangą reikia pakloti šimtą litų, o geri vežimėliai atsieina nuo 5 iki keliolikos ir daugiau tūkstančių litų.
Mokytis teko patiems iš savęs
„Retenė“ savo veiklą pradėjo 1997 metų gruodžio 15 dieną. Idėja įkurti įmonę, kurioje galėtų dirbti neįgalieji, gimė pačiam R. Ašmanavičiui.
„Prieš kokį 16 metų žygyje baidarėmis šnektelėjome su Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidente Rasa Kavaliauskaite. Užsiminiau, kad ir rajonuose reikėtų įsteigti įmonių neįgaliesiems. Pavydėjome likimo broliams šiauliečiams, kurie tuo metu turėjo galimybę užsidirbti odos gamykloje“, – mena R. Ašmanavičius.
Netrukus prasidėjo jo žygiai į Savivaldybę, Socialinės rūpybos skyrių. Sumanymui buvo pritarta.
Savivaldybė davė patalpas pagal panaudos sutartį Laisvės aikštėje. Iš Darbo biržos gavus finansavimą, įsigyta suvirinimo įranga, metalo šlifavimo, tekinimo staklės.
„Kodėl būtent neįgalūs žmonės? Kai pats po avarijos sėdau į vežimėlį, sunku buvo rasti darbą. Iš pradžių mamai padėjau ūkyje, vėliau pyniau iš vytelių. Net servetėles siuvau. Darbavausi taip, kad užkaisdavo siuvimo mašina. Reikėjo kaip nors suktis, kad išgyvenčiau“, – apie nelengvą gyvenimo momentą pasakojo Robertas.
Nelengva buvo įmonės pradžia. Kaip mena „Retenės“ direktorius, teko patiems mokytis, kaip remontuoti sulūžusias vežimėlių dalis, vaikštynes. Ir dabar jam gėda prisiminti, kaip tada atrodė jų pirmieji remontai. O kad įmonė išgyventų, dar imtasi ir papildomų darbų: gamino konteinerius, karučius.
Iš pradžių čia dirbo keturi žmonės, vėliau jų skaičius išaugo iki penkių. O kai įmonei buvo suteiktos dabartinės patalpos, įdarbinta dar daugiau neįgaliųjų.
Iš keturių pirmųjų darbuotojų iki šiol „Retenėje“ dirba pats R. Ašmanavičius ir Sigitas Žvaigždė. Jau kokį dešimtmetį čia triūsia Lijana Ašmanavičienė, Romas Streckis, Algis Plungė.
Autorės nuotr.
DARBUOTOJAI: „Retenės“ darbuotojai džiaugiasi galimybe patiems užsidirbti.
DIREKTORIUS: Viešajai įstaigai „Retenė“ nuo pat pradžių vadovauja Robertas Ašmanavičius.