Naujausios
VERSMĖS
Poezijos rudenėlių žydėjimas
Nuo 1997 metų Kelmės J.Graičiūno gimnazijoje rengiami „Poezijos rudenėliai“ tapo solidžiu vietos kultūros reiškiniu ir paskata aktyviau reikštis kuriančiam rajono jaunimui. Kasmet renginyje savo eiles skaito po kelias dešimtis ar bent keliolika jaunųjų kūrėjų. Geriausioji poezija publikuojama gimnazijos leidybos centro leidžiamuose almanachuose.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Skiriama J.Graičiūnui
Poezijos rudenėliai skiriami poetui J.Graičiūnui, kurio vardu pavadinta gimnazija. Tai savotiškas priminimas, jog čia prieš šimtą metų mokėsi kūrėjas.
„Poezijos pavasarių ir pavasarėlių daug, todėl gimnazijoje konkursus nuspręsta rengti rudenį. Juk poezija sezono neturi,“ – sako viena iš renginio organizatorių lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Valerija Puišienė.
Renginys, paprastai, prasideda literatūrine kompozicija. Iš viso rajono mokyklų suvažiavę literatai skaito savo eiles. Jų klauso komisija. Po to išrenkami keli „Poezijos rudenėlio“ laureatai.
Kūrėjai skatinami
J.Graičiūno šimtmečiui gimnazijos leidybos centre išleistas solidus Kelmės krašto jaunųjų kūrėjų almanachas.
Geriausieji ir talentingiausieji gimnazijos kūrėjai taip pat skatinami. Leidybos centre, gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Živilės Klimienės rūpesčiu, išleidžiamos jų autorinės knygos. Knygas, paprastai, iliustruoja pats autorius arba kitas dailės mokyklą lankantis, gerai piešiantis gimnazijos moksleivis.
Solidžios į kietus viršelius įrištos, ant gero popieriaus atspausdintos knygos kainuoja brangiai. Todėl jų leidžiama dažniausia tik po porą egzempliorių. Vienas įteikiamas autoriui, kitas paliekamas gimnazijos leidybos centre. Norintys čia gali ateiti ir paskaityti.
Kasmet gimnazistams rengiamas naujų leidybos centro knygų pristatymas.
Gimnazijos poetų kūryba spausdinta „Nemuno“ žurnale, „Šiaurės Atėnuose“.
„Poetus reikia pastebėti, stumtelėti, kad pajustų kūrybos džiaugsmą, – sako V.Puišienė. – Kai kurie labai kuklūs. Rašo, bet nenori publikuotis. Klasėse stengiamės pagirti, palaikyti geriausius rašinių autorius. Kartais iš kaimo ateina kuklus vaikinukas. Bet kai išmintingai prabyla per literatūros pamokas, klasiokai pradeda jį gerbti, tampa lyderiu.“
Pasak mokytojos, noras kurti dar nėra visiškai nuvertėjęs. Kartais metai pažeria labai daug talentų. Paskui keletą metų būna štilis. Talentai ateina bangomis. Jie išeina ir vėl sugrįžta. Sugrįžtančiųjų kūryba taip pat kartais išleidžiama atskira knyga.
Neseniai atskira knyga išleista filosofiją studijuojančio buvusio moksleivio Vytauto Vyšniausko autorinė knyga, kurią iliustravo gimnazijos abiturientė Rasuolė Jautakytė.
Autorės nuotr.
PLANAI: J.Graičiūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Valerija Puišienė su kolegėmis planuoja K.Donelaičio 300 – ųjų gimimo metinių paminėjimą ir S.Nėries poezijos skaitymų konkursą.
LEIDINIAI: Kiekvienais metais J.Graičiūno gimnazijos leidybos centras išleidžia mokinių kūrybos almanachą arba asmenines talentingiausių kūrėjų knygas.
Pristatome šiųmetinio „Poezijos rudenėlio“ laureatų kūrybą.
Lina KIVILIŪTĖ
Kražių gimnazija, IV g klasė
xxx
Ar kas pasikeistų?
Kas nutiktų, jei akmenys ir liūdesys išmoktų plaukti?
Arba vieną dieną suprastume,
Kad dangaus tiek daug, todėl jo netausojam...
Žėrinčios mėnesienos subyrėtų,
Bet vis tiek žiūrėtume į tolį, tamsmėlę tuštumą,
Trypdami žemės grožį savo sunkiais auliniais batais,
Kurių paduose kančios žemėlapis išraižytas.
xxx
Violetinė svajonė
Nupiešk vaivorykštę
Ir leisk man savo gyvenimu ją nuspalvinti.
Leisk rūkui paglostyti mano plaukus.
Nesunku, ar ne? Įsivaizduoti.
Apgaubk antklode mano rytojų –
Tegul rugpjūčio žvaigždės ant jos krinta.
Gitaros stygomis suvilioki vėją,
Kad daugiau prie manęs jis neprisiliestų.
O kiekvieną rytą nubrauk nuo skruosto blakstieną,
Sugalvok naują jos spalvą...
Įsivaizduok pasivaikščiojimą vandenyno dugne,
Nes atsibudus išeisi į gatvę
Ir tapsi laiko auka.
–––––––––––––––––––––––––-
Germinta PATAŠIŪTĖ
Kražių gimnazija, IV g klasė
Saulėje tviskantys plaukai,
Musė, nerandanti išėjimo laukan,
Ir saulėlydis
Svajos,
Drugeliu skraidančios galvoje.
Laimė, grakščiai šokanti ant blakstienų galiukų...
xxx
Ar turi teisę sakyti, jog esi nelaimingas,
Kai tavo akys gali regėti baltos ir juodos spalvos skirtumą,
Kaip tarp kaktuso spygliukų pasiklydusį vandens lašelį,
Kai gali jausti vėją, žaidžiantį tavo plaukuose,
Sniegą, girgždantį po batais.
Laimė nėra tai, ką galima paliesti rankom,
Laimė tai, ką paliečia širdis.
–––––––––––––––––––––––––––
Karolina JAKAVIČIŪTĖ
Kelmės J. Gračiūno gimnazija,
II a klasė
Vakaras. Prietemos.
Už beržų pasruvus saulė leidžias.
Ant grumsto smilgos valsą bando.
Tik Eglė, motina, prie vartų meldžias.
Ant jos blakstienų supas tyliai
Requiem akordai nusilieję.
Žalčio aimanos? Pušų ošimas?
Ar gryčios vyriai sunerimę?
Nuvysta chrizantemos,
Nebesulaukę sutemos.
Įkvėpk... Išpūsk...
Ir jie nulėks paukšte nuo tavo delno,
Balti, laisvi – kaip obelų snigimas...
xxx
Jei turėčiau vienintelį norą,
Pasirinkčiau buvimą kartu.
Baltas paukštis juk perskrenda jūrą
Pasiilgęs gimtųjų krantų.
Nevilioja jo svetimas kraštas.
Blizgesys – laikina prabanga!
Juk brangus – tik lietuviškas raštas,
Juk švelni – tik gimtoji kalba.
Bet palikęs aš gimtą padangę,
Praradau jon sugrįžti sparnus,
Vėlei liūdesio Angelas žengia
Į manuosius sapnus neramius.
Ir blaškausi aš vienišas. Vienas.
Tarp svajonių ir norų tikrų:
Išbarstytos kelionėje dienos,
Išbarstyti likimai savų.