
Naujausios
Pradėtas gaivinti Petraičių tvenkinys
Trečiadienį Pakruojo rajono medžiotojų ir žvejų draugijos atstovai, žemėtvarkininkai bei aplinkosaugininkai pradėjo gaivinti ekologinės katastrofos sunaikintą Petraičių tvenkinį. Į jį įleista beveik šeši tūkstančiai kelių rūšių reprodukcinio amžiaus žuvų bei jauniklių.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Rajono žvejų lyderis Mykolas Arcimavičius skaičiavo: į vandenį paleista 3245 šiųmetės lydekaitės, 3000 dvivasarių bei 5945 šiųmečiai karpiai, 590 dvivasarių lynų, 1180 įvairaus amžiaus karosų bei 2500 ešeriukų.
„Prie tvenkinio atvežėme tris didelius konteinerius, pilnus gyvos žuvies jauniklių“, – sakė M. Arcimavičius.
Pasak jo, tvenkinys pradėtas žuvinti iš karto po to, kai šią savaitę iš Savivaldybės ekologės sulaukta informacijos, jog vanduo – švarus. Prieš gaivinimo darbus buvo atlikti papildomi cheminiai tyrimai.
Tikimasi, kad Petraičių tvenkinyje žuvų ištekliai gali būti atkurti per metus ar dvejus. Svarstoma, kad tuo laiku tvenkinyje vertėtų uždrausti meškerioti – kol žuvų vėl pagausės.
Netoli Šiaulių bei Radviliškio rajonų esantis Petraičių tvenkinys ilgą laiką garsėjo kaip ypač žuvingas, metų metus traukiantis meškeriotojus iš kelių savivaldybių.
Pernai spalio mėnesį Radviliškyje veikiančioje UAB „Gairelita“ kilusio gaisro gesinimui panaudotos nuodingos putas sudarančios medžiagos Obelės upeliu pasiekė tvenkinį. Aplinkosaugininkų pripažinti toksiškais žuvims chemikalai sunaikino vandenyje ištirpusį deguonį.
Masiškai pradėjus kristi žuvims, sujudo visuomenė. Pakruojo žvejų pakviesti, gelbėti žuvų kurį laiką į Petraičius grupėmis rinkosi savanoriai ne tik iš Pakruojo rajono. Keletą savaičių vykusiose gelbėjimo akcijose dalyvavo šimtai žmonių.
Savanoriai socialiniuose tinkluose dalijosi apnuodytų dešimtis kilogramų sveriančių lydekų, kitų vertingų žuvų nuotraukomis, viešai kvietė išaiškinti ir nubausti asmenis, atsakingus už gamtai padarytą didžiulę žalą.
Taip pat buvo renkamos kritusių žuvų gaišenos – kad jų irimo produktai dar labiau neužterštų ekologinės katastrofos nuniokoto tvenkinio.
M. Arcimavičius suskaičiavo, kad savanoriai iš Petraičių tvenkinio išgelbėjo ir į švarius rajono vandenis pervežė beveik dvidešimt tonų žuvies. Manoma, kad į normalią aplinką patekusios žuvys išgyveno – gelbėtojų akyse jos paleistos atsigaudavo ir nerdavo gilyn.
Surinktos keturios tonos gaišenų buvo utilizuotos rajono medžiotojų būrelių žvėrių dorojimo aikštelėse.
„Galima neabejoti, kad žuvų krito keliolika kartų daugiau – dalį išnešiojo maitėdos paukščiai, didelė dalis negyvų nugrimzdo į tvenkinio dugną ir pūna ten. Nes pradėjus atsikurti deguonies kiekiui vandenyje, bebuvo aptinkami tik pavieniai išlikę lynai, karosai“, – sakė žvejų lyderis.
M. Arcimavičius buvo suskaičiavęs, kad iš naujo įveisti tvenkinyje beveik visiškai išnaikintas žuvis reikia 21 tūkstančių eurų. 70 procentų šios sumos tvenkinio išteklių atkūrimui skyrė UAB „Gairelita“. Iš rajono Savivaldybės žvejai gavo 1800 eurų – dalinę kompensaciją už išlaidas, patirtas organizuojant Petraičių tvenkinio žuvų gelbėjimo akcijas.
Mykolas Arcimavičius nuo ryto iki vakaro praleido prie tvenkinio.
Dalis Petraičių tvenkinio žuvų buvo perkelta.