Pradėtas tvarkyti Linkuvos vienuolynas

Pra­dė­tas tvar­ky­ti Lin­ku­vos vie­nuo­ly­nas

Vi­siš­kai su­ny­kęs Lin­ku­vos se­no­sios re­gu­los kar­me­li­tų vie­nuo­ly­nas ke­lia­si nau­jam gy­ve­ni­mui. Šiau­lių vys­ku­pi­jai ir Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei, pa­ga­liau ra­dus komp­ro­mi­są, šie­met pra­dė­ti ava­ri­nės būk­lės pa­sta­to kon­ser­va­vi­mo dar­bai.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Dar­bai – tik pra­džia

Nuo sau­sio 7 die­nos vyks­tan­tys pa­sta­to kon­ser­va­vi­mo dar­bai šiuo me­tu at­lie­ka­mi vi­su pa­jė­gu­mu, kiek tik lei­džia gam­ti­nės są­ly­gos.

Pa­gal nu­ma­ty­tą vie­nuo­ly­no rea­ni­ma­vi­mo pla­ną, bus su­stip­rin­tos sta­ti­nio sie­nos, su­tvar­ky­ti lan­gai ir du­rys, pa­keis­tas ava­ri­nės būk­lės sto­gas, pro ku­rį ir su­pu­vu­sį per­den­gi­mą į pa­sta­to vi­dų ir li­jo, ir sni­go.

Ran­go­vo kon­kur­są lai­mė­ju­si bend­ro­vė „Pak­ruo­jo ar­ka“ nu­ma­ty­tus dar­bus, ku­rių ver­tė apie 180 tūks­tan­čių eu­rų, įpa­rei­go­ju­si pa­baig­ti iki šių me­tų bir­že­lio 1 die­nos, ta­čiau ne­nei­gia, kad vis­ką ga­li at­lik­ti ir iki nu­ma­ty­to ter­mi­no.

„Vie­nuo­ly­nas bu­vo ava­ri­nės būk­lės, bu­vo ne­ra­mu, kad ne­nug­riū­tų. Ir ne­sau­gus“, – apie bū­ti­ny­bę dar­bus pra­dė­ti kuo sku­biau sa­kė Pak­ruo­jo ra­jo­no me­ras Sau­lius Ge­giec­kas.

Vie­nuo­ly­no gel­bė­ji­mą vie­tos biu­dže­to pi­ni­gais ini­ci­ja­vu­si Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė fi­nan­si­nės pa­gal­bos krei­pė­si į Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tą. S. Ge­giec­kas vi­lia­si, kad pra­šy­mas bus iš­girs­tas.

1773 me­tais pa­sta­ty­tas Lin­ku­vos vie­nuo­ly­nas – Šiau­lių vys­ku­pi­jos nuo­sa­vy­bė nuo 1990-ųjų.

Ke­lio­li­ka me­tų, maž­daug nuo 2006-ųjų, vy­ko sa­vi­nin­kės ir Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės de­ry­bos, kam de­rė­tų už­siim­ti aky­se nyks­tan­čio vie­nuo­ly­no gel­bė­ji­mu.

Šiau­lių vys­ku­pi­ja ne kar­tą bu­vo ak­cen­ta­vu­si, jog ne­tu­ri lė­šų re­mon­tui. Vis dėlto Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ini­cia­ty­vai pa­nau­dos tei­se įsi­gy­ti ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lą 99 me­tams, ji ne­pri­ta­rė – lai­kė­si po­zi­ci­jos, kad vie­nuo­ly­no pa­sta­tas ga­li bū­ti iš­nuo­mo­tas tik pen­ke­riems me­tams ir tvar­ko­mas Pak­ruo­jo ra­jo­no biu­dže­to lė­šo­mis.

Per­nai, anot S. Ge­giec­ko, de­ba­tuo­se su Šiau­lių vys­ku­pi­ja pa­ga­liau ras­tas „vi­du­rė­lis": sta­ti­nys Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei pa­nau­dos tei­se iš­nuo­mo­tas 30-iai me­tų.

Šiuo me­tu vyks­tan­tys Lin­ku­vos vie­nuo­ly­no pa­sta­to kon­ser­va­vi­mo dar­bai – pra­džia. Ats­ki­rų pro­jek­tų pa­gal­ba gal­vo­ja­ma vie­nuo­ly­no pa­tal­pas pri­tai­ky­ti ne tik sak­ra­li­nėms, bet ir kul­tū­ri­nėms, tu­ris­ti­nėms, edu­ka­ci­nėms, so­cia­li­nėms reik­mėms.

Į ava­ri­nių kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų są­ra­šą uni­ka­lus Lin­ku­vos vie­nuo­ly­nas įtrauk­tas 2012-ai­siais.

Apie vie­nuo­ly­ną

Vie­nuo­liai kar­me­li­tai Lin­ku­vos gy­ve­ni­mui da­rė įta­ką du šim­tus me­tų. Pir­ma­sis me­di­nis vie­nuo­ly­no pa­sta­tas prie baž­ny­čios iš­ki­lo 1689-ai­siais. Po me­tų ki­lo gais­ras, vie­nuo­ly­nas su­de­gė. Ki­to pa­sta­to sta­ty­bos už­tru­ko – iki 1754 me­tų vie­nuo­ly­nas te­bu­vo vie­no, su baž­ny­čia su­jung­to, kor­pu­so. 1755 ir 1761 me­tais pa­sta­ty­ti dar du vie­nuo­ly­no kor­pu­sai su skliau­ti­niais alaus rū­siais. Vi­sas vie­nuo­ly­no an­samb­lis su už­da­ru kie­mu baig­tas tik 1773-iai­siais, praė­jus ko­ne šimt­me­čiui nuo pir­mo­jo vie­nuo­ly­no pa­sta­to at­si­ra­di­mo.

Vie­nuo­liai už­siė­mė pa­ra­pi­nė­mis mi­si­jo­mis ir re­ko­lek­ci­jo­mis, pri­žiū­rė­jo ir puo­šė baž­ny­čią. Jie su­teik­da­vo pir­mą­ją pa­gal­bą li­go­niams, šelp­da­vo var­gin­gai gy­ve­nan­čius, dirb­da­vo pa­ra­pi­nė­je mo­kyk­loje, ku­rios me­di­nį pa­sta­tą bu­vo pa­sta­tę sa­vo lė­šo­mis.

Vie­nuo­ly­ne bu­vo įsteig­tas no­vi­cia­tas.

Pir­mo­ji bib­lio­te­ka Lin­ku­vo­je taip pat pri­klau­sė kar­me­li­tams.

Ka­dan­gi kar­me­li­tai rė­mė 1831-ųjų su­ki­li­mą, po me­tų ca­ro val­džia vie­nuo­ly­ną už­da­rė.

Ta­ry­bi­niais me­tais vie­nuo­ly­no pa­tal­pos bu­vo nau­do­ja­mos ir kaip san­dė­lis, ir bu­vo įreng­ti bu­tai.

Lau­ros PRAS­CE­VI­ČIŪ­TĖS nuo­tr.

Lin­ku­vos vie­nuo­ly­nui jau se­niai rei­ka­lin­ga sku­bi rea­ni­ma­ci­ja. Vil­tis, kad uni­ka­lus ar­chi­tek­tū­ros sta­ti­nys pri­si­kels nau­jam gy­ve­ni­mui, at­si­ra­do tik šie­met. Vyks­ta in­ten­sy­vūs dar­bai.

Lie­ka tikėtis, kad atei­ties pla­nai pri­tai­ky­ti vie­nuo­ly­no pa­tal­pas įvai­rioms reik­mėms pa­dės iš­sau­go­ti neį­kai­no­ja­mas šimt­me­čius me­nan­čias fres­kas.