
Naujausios
Pradėtas tvarkyti Linkuvos vienuolynas
Visiškai sunykęs Linkuvos senosios regulos karmelitų vienuolynas keliasi naujam gyvenimui. Šiaulių vyskupijai ir Pakruojo rajono savivaldybei, pagaliau radus kompromisą, šiemet pradėti avarinės būklės pastato konservavimo darbai.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Darbai – tik pradžia
Nuo sausio 7 dienos vykstantys pastato konservavimo darbai šiuo metu atliekami visu pajėgumu, kiek tik leidžia gamtinės sąlygos.
Pagal numatytą vienuolyno reanimavimo planą, bus sustiprintos statinio sienos, sutvarkyti langai ir durys, pakeistas avarinės būklės stogas, pro kurį ir supuvusį perdengimą į pastato vidų ir lijo, ir snigo.
Rangovo konkursą laimėjusi bendrovė „Pakruojo arka“ numatytus darbus, kurių vertė apie 180 tūkstančių eurų, įpareigojusi pabaigti iki šių metų birželio 1 dienos, tačiau neneigia, kad viską gali atlikti ir iki numatyto termino.
„Vienuolynas buvo avarinės būklės, buvo neramu, kad nenugriūtų. Ir nesaugus“, – apie būtinybę darbus pradėti kuo skubiau sakė Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas.
Vienuolyno gelbėjimą vietos biudžeto pinigais inicijavusi Pakruojo rajono savivaldybė finansinės pagalbos kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą. S. Gegieckas viliasi, kad prašymas bus išgirstas.
1773 metais pastatytas Linkuvos vienuolynas – Šiaulių vyskupijos nuosavybė nuo 1990-ųjų.
Keliolika metų, maždaug nuo 2006-ųjų, vyko savininkės ir Pakruojo rajono savivaldybės derybos, kam derėtų užsiimti akyse nykstančio vienuolyno gelbėjimu.
Šiaulių vyskupija ne kartą buvo akcentavusi, jog neturi lėšų remontui. Vis dėlto Pakruojo rajono savivaldybės iniciatyvai panaudos teise įsigyti architektūros paminklą 99 metams, ji nepritarė – laikėsi pozicijos, kad vienuolyno pastatas gali būti išnuomotas tik penkeriems metams ir tvarkomas Pakruojo rajono biudžeto lėšomis.
Pernai, anot S. Gegiecko, debatuose su Šiaulių vyskupija pagaliau rastas „vidurėlis": statinys Pakruojo rajono savivaldybei panaudos teise išnuomotas 30-iai metų.
Šiuo metu vykstantys Linkuvos vienuolyno pastato konservavimo darbai – pradžia. Atskirų projektų pagalba galvojama vienuolyno patalpas pritaikyti ne tik sakralinėms, bet ir kultūrinėms, turistinėms, edukacinėms, socialinėms reikmėms.
Į avarinių kultūros paveldo objektų sąrašą unikalus Linkuvos vienuolynas įtrauktas 2012-aisiais.
Apie vienuolyną
Vienuoliai karmelitai Linkuvos gyvenimui darė įtaką du šimtus metų. Pirmasis medinis vienuolyno pastatas prie bažnyčios iškilo 1689-aisiais. Po metų kilo gaisras, vienuolynas sudegė. Kito pastato statybos užtruko – iki 1754 metų vienuolynas tebuvo vieno, su bažnyčia sujungto, korpuso. 1755 ir 1761 metais pastatyti dar du vienuolyno korpusai su skliautiniais alaus rūsiais. Visas vienuolyno ansamblis su uždaru kiemu baigtas tik 1773-iaisiais, praėjus kone šimtmečiui nuo pirmojo vienuolyno pastato atsiradimo.
Vienuoliai užsiėmė parapinėmis misijomis ir rekolekcijomis, prižiūrėjo ir puošė bažnyčią. Jie suteikdavo pirmąją pagalbą ligoniams, šelpdavo vargingai gyvenančius, dirbdavo parapinėje mokykloje, kurios medinį pastatą buvo pastatę savo lėšomis.
Vienuolyne buvo įsteigtas noviciatas.
Pirmoji biblioteka Linkuvoje taip pat priklausė karmelitams.
Kadangi karmelitai rėmė 1831-ųjų sukilimą, po metų caro valdžia vienuolyną uždarė.
Tarybiniais metais vienuolyno patalpos buvo naudojamos ir kaip sandėlis, ir buvo įrengti butai.
Lauros PRASCEVIČIŪTĖS nuotr.
Linkuvos vienuolynui jau seniai reikalinga skubi reanimacija. Viltis, kad unikalus architektūros statinys prisikels naujam gyvenimui, atsirado tik šiemet. Vyksta intensyvūs darbai.
Lieka tikėtis, kad ateities planai pritaikyti vienuolyno patalpas įvairioms reikmėms padės išsaugoti neįkainojamas šimtmečius menančias freskas.