Naujausios
Prieš 25-erius metus sukurtas filmas priminė Marių Katiliškį
Šiemet kraštiečiui rašytojui Mariui Katiliškiui (Albinui Vaitkui) būtų sukakę 100 metų. Prisimenant egzodo kūrėją Joniškio Jono Avyžiaus viešojoje bibliotekoje apie jį ir filmo „Miškais ateina ruduo“ kūrimo procesą bei užkulisius prisiminimais dalijosi sūnėnas Vytautas Vaitkus ir aktorius Gediminas Girdvainis. Jis pažymėjo, kad filmas jaunimui parodė Lietuvą, kurios jie nepažinojo.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Netikėtas kvietimas pas partijos sekretorių
1990-aisiais pagal išeivio rašytojo Mariaus Katiliškio brandžiausią romaną „Miškais ateina ruduo“ buvo sukurtas filmas tuo pačiu pavadinimu.
Buvo 1987-ieji. Žagarietis sūnėnas Vytautas Vaitkus pasakoja, kad tuo metu jį, rajoninio laikraščio fotokorespondentą, redaktorius pasiuntė pas rajono partijos sekretorių Adolfą Guščiną.
„Su baime einu į partijos komitetą, nes paprastai ten neglostydavo. Įžengiu į kabinetą ir matau: sėdi sekretorius, o šalia jo – tuo metu dar nepažįstamas režisierius Raimondas Vabalas, kuriam pavesta kurti filmą“, – mena Vytautas Vaitkus.
Partijos komiteto sekretorius skyrė geriausią turėtą automobilį „gaziką“, ir prasidėjo filmo kūrėjo bei rašytojo sūnėno kelionės po Šiupylius, Gruzdžius, Basiuliškes, Minčaičius, Dilbinus, Basiuliškes – vietas, kur gyventa ir vaikščiota Mariaus Katiliškio, kur vyko romano veiksmas.
Rinko prieškario rūbus ir batus
Režisierius prašė surasti prieškario metų aprangos. Vytautas Vaitkus organizavo talką, kartu su kino studijos darbuotojomis važinėjo per žmones, kurie noriai aukojo.
Per savaitę buvo surinktos dvi mašinos drabužių, batų. Gyventojai atidavinėjo ir megztas senas staltieses, net tautinius rūbus. Jo žmona Romualda Vaitkienė atidavė albumą su keliais šimtais mamos sukauptų senų atviručių. Filme „Miškais ateina ruduo“ išliko epizodas, kur veikėja Monika tas atvirutes sklaido.
Į filmą pakviesti keli žagariečiai
Raimondas Vabalas pačiam Vytautui Vaitkui irgi pasiūlė nusifilmuoti keliuose epizoduose, norėjo ir daugiau įtraukti vietos žmonių: šviesaus atminimo Žagarės žydą Aiziką Mendelsoną, pasiūlęs jam silkininko vaidmenį, kooperatyvo pirmininką Stasį Makavecką, kuriam pasiūlyta būti prekybininku.
Filmuojant būta juokingų ir iškalbingų epizodų. Vienas joniškietis pagamino tris statines naminio alaus. Netrukus aktoriai vienas po kito ėmė brautis į patalpą, kur jos pastatytos, norėdami paragauti. Ragauja, ragauja, alutis sparčiai senka. Paskui, režisieriaus sujudinti, žagariečiai jau ėjo statinaičių saugoti, kitaip filmavimui būtų nelikę.
Lygina su „Altorių šešėly“
Filme samdinio vaidmenį atlikęs aktorius Gediminas Girdvainis prisipažino, kad iki jo kūrimo nieko nežinojo apie rašytoją Marių Katiliškį. Režisierius jam davė paskaityti romaną „Miškais ateina ruduo“.
„Kai prisėdau, tai ir nebeatsitraukiau. Galvoju, kad tai yra romanas, kuris lietuvių literatūroje antras arba galima lygiuoti greta su Vinco Mykolaičio–Putino „Altorių šešėly“. Negaliu pasakyti, kad filmą lydėjo didžiulė sėkmė, bet tai buvo filmas, kuriame Raimondas Vabalas jaunimui parodė tą Lietuvą, kurios jie nepažinojo. Tik žinodamas savo šaknis gali būti patriotas“, – sakė G. Girdvainis.
Režisierius tardavosi su aktoriais
Sugrįždamas prie filmo „Miškais ateina ruduo“ Gediminas Girdvainis džiaugėsi, kad režisierius tardavosi, atsižvelgdavo į pasiūlymus. Taip atsirado jo paties papasakotas epizodas, kaip žmonės seniau Velykų išvakarėse, grįždami iš bažnyčios nešdavosi ant vielų pamautas rusenančias medžio kempines, kuriomis smilkydavo tvartus, gyvulius.
„Ateidami į bažnyčią žmonės tas kempines atsinešdavo ir sudėdavo į šventoriuje iškastoje duobėje sukurtą laužą. O išeidami pasiimdavo ir eidavo sukdami virš galvų, kad vis rusentų“, – savo krašto (aktorius gimęs Kretingoje, gyveno Veiviržėnų miestelyje – aut. past.) tradicijas prisiminė svečias.
Renginyje buvo parodytas epizodas iš filmo „Miškais ateina ruduo“. Susitikimą užbaigė kraštietės operos solistės Sofijos Jonaitytės, kuri tapo Jono Avyžiaus bibliotekos globėja, atliekamos dainos.
Apie rašytoją ir jo kūrybą
Būsimasis rašytojas Marius Katiliškis (Albinas Vaitkus) gimė 1914 metų rugsėjo 15 dieną Gruzdžių miestelyje. Jo vaikystė ir ankstyva jaunystė prabėgo netoli Žagarės Katiliškių kaime.
M. Katiliškis lankė Žagarės pradžios mokyklą, progimnaziją, dirbo Pasvalio bibliotekoje.
1944 metais pasitraukė į Vokietiją, kurį laiką studijavo meną Fribūre (Šveicarija). Vėliau pateko į perkeltųjų asmenų stovyklą Belgijoje, kur, apsidrausdamas nuo galimo priverstinio grąžinimo nelaisvėn pasikeitė dokumentus ir tapo Mariumi Katiliškiu.
1949 metais atvyko į JAV, gyveno Čikagos priemiestyje Lemonte, dirbo duobkasiu, vėliau – plieno liejykloje, nepamiršdamas kūrybos.
Emigracijoje parašė 4 romanus, 2 novelių knygas, kelionių apybraižas. Garsiausi rašytojo romanai – „Užuovėja“ ir „Miškais ateina ruduo“. 2002 metais Lietuvių literatūros ir meno archyve buvo rastas niekur neskelbtas M. Katiliškio novelių rinkinio „Seno kareivio sugrįžimas“ rankraštis, kuris po metų buvo išleistas. 2004 metais pasirodė šio autoriaus ankstyvosios poezijos knyga „Mano žodžiai“, 2005 metais Čikagoje išleistas apsakymų rinkinys „Pasivaikščiojimas ratu“.
Autorės nuotr.
AKCIJA: Mariaus Katiliškio sūnėnas Vytautas Vaitkus pasakojo, kad filmui iš gyventojų buvo surinktos dvi mašinos prieškario rūbų ir batų.
PALYGINIMAS: Gediminas Girdvainis Mariaus Katiliškio romaną „Miškais ateina ruduo“ lygina su Vinco Mykolaičio–Putino romanu „Altorių šešėly“.
BENDRAVIMAS: Po susitikimo renginio dalyviai norėjo pabendrauti su aktoriumi Gediminu Girdvainiu (dešinėje) ir rašytojo sūnėnu Vytautu Vaitkumi.