
Naujausios
Tebelydi ryškūs prisiminimai
Žuvusiųjų palikuonys, artimieji, vietos gyventojai susirinko Žagarės miesto aikštėje, kur skaudžius Holokausto įvykius primena prieš kelerius metus pastatyta lentelė. Tarp dalyvių buvo ir du žydų gelbėtojų palikuonys lietuviai: žagarietis Leonas Levinskas, kurio tėvai Teresė ir Edvardas Levinskai buvo priglaudę savo namuose pagyvenusią žydę, Šakynos (Šiaulių rajonas) miestelio vaistininko Trusfuso žmoną Batją bei kurį laiką – jos anūkę, ir kuršėniškis Pranas Grigalaitis, – jo tėvai Bronė ir Pranas Grigalaičiai slėpė ir augino Liubą Funkaitę–Chessakov, kurią trejų metukų rado paslėptą paslėptą kanalizacijos vamzdyje, iki pusės įsmigusią į dumblą. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą.
Sūnus Pranas Grigalaitis „Šiaulių kraštui“ pasakojo pats tuo metu buvęs vos dvejų trejų metukų ir net žmonių veidų nepamena, bet išliko atmintyje baisi tvyrojusi atmosfera. Su išgelbėta žydaite jų šeimą visą gyvenimą palaikė ryšius.
87-erių Leono Levinsko atsiminimai ryškesni. Jis tądien, kai aikštėje buvo sušaudyta dalis žydų, liko namuose, bet kitą dieną einant į mokyklą pro tą vietą mėtėsi sudraskytų rūbų skiautės, dokumentai. Ugniagesiai plovę aikštę, o kraujuotas vanduo vietomis bėgo iki ne itin toli esančios Švėtės upės.
Sunku suvokti siaubingus įvykius
Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis, kurio šaknys – taip pat Žagarėje, Dmitrijaus Naryškino parke sušaudytos buvo jo močiutės pusseserės, kiti giminaičiai, sakė, kad tradicija pagerbti artimuosius niekada nebuvo pamiršta. Visus tuos dešimtmečius čia kasmet važiavo seneliai, tėvai, dabar – jaunesnė karta.
Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius prisiminė, kad su savo tėčiu, kuris anuomet užaugo Kelmėje, bendravo su žydų vaikais ir buvo pramokęs jų kalbą, kartais pasišneka Holokausto tema. Jam buvo sunku suvokti tolesnius siaubingus įvykius.
Iš Žagarės kilęs verslininkas ir įvairių žydų kultūros, istorinės atminties renginių iniciatorius Valdas Balčiūnas sakė, kad norėtųsi, jog į šį kasmet vykstantį paminėjimą ateitų daugiau miesto gyventojų.
„Kai mandagūs žmonės tyli, banditai žudo kitus“, – istorines paraleles suvedė V. Balčiūnas.
Išgelbėjo dvi šeimas
Žuvusiųjų pagerbimo dieną susirinkusieji pasodino ąžuoliuką Pakalnės gatvėje ir įtvirtino lentelę, liudijančią apie pagarbą Natanui Gleizeriui, kuris nuo žūties išgelbėjo dvi – Gleizerių ir Joselovičių šeimas, iš viso keliasdešimt žmonių. Tuomet 17ar 18 metų jaunuolis Natanas sukvietė giminaičius ir ragino bėgti, jei ne, tegul suaugusieji lieka, bet jis išsivešiąs kartu visus nepilnamečius. Artimieji įsiklausė į jo perspėjimus apie galimas represijas: vaikai buvo susodinti ant arklio, suaugusieji ėjo pėsčiomis. Jie patraukė į Latviją. Vos spėjus persikelti per Rygos tiltą šis buvo susprogdintas. Jei bent pusvalandžiu vėliau, galėjo nė vienas neišgyventi.
Po to renginio dalyviai vyko į žydų genocido vietą parke, kur sukalbėta malda, prie paminklo paldėta akmenukų, gėlių, uždegtos žvakės.
1941 metų spalio 2 dieną Žagarėje sušaudyta apie 3000 žydų ne tik iš Žagarės, bet ir atvežtų iš Šiaulių, Pašvitinio, Linkuvos. Tą rytą Žagarės komendantas Mannteuffelis vokiškai kreipėsi į susirinkusiųjų minią. Jis pranešė, jog žydai bus vežami į darbus, tas juos, surikiavo į kelias kolonas, atskirdami vyrus, moteris, vaikus ir senukus. Po to minią staiga apsupo vietiniai bei iš kitur atvykę baltaraiščiai ir policininkai. Tarp žydų kilo panika. Kai kurie bandė bėgti iš aikštės, tad dalis buvo sužeisti arba nušauti vietoje. Atvykus sunkvežimiams visi kiti nugabenti į žudynių vietą parke.