Prisiminė iškilų kraštietį skulptorių Petrą Aleksą

Prisiminė iškilų kraštietį skulptorių Petrą Aleksą

Prisiminė iškilų kraštietį skulptorių Petrą Aleksą

Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre (Kelmės rajonas) neseniai  surengta popietė, kurioje prisimintas iš šio krašto kilęs dailininkas ir skulptorius Petras Aleksa.

Likimas kūrėją nubloškė į Ameriką, ten per vargus ir užsispyrimą jis pasiekė didelių profesinių aukštumų ir pasaulinio pripažinimo. Šiemet Petrui Aleksai sukako 90 metų.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

Mokslo troškimas – nuo vaikystės

Į popietę jubiliatas atvykti negalėjo. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre susirinkusiems klausytojams apie dailininką ir skulptorių Petrą Aleksą prisiminimais dalijosi jo brolis Vytautas Aleksandravičius ir sūnėnas Alvydas Aleksandravičius.

P. Aleksos sugebėjimai, pasak brolio, pradėjo ryškėti dar vaikystėje. Jis ne tik gražiai piešė, bet ir mokėjo groti beveik visais instrumentais: tiek pučiamaisiais, tiek ir styginiais bei klavišiniais. Sugebėjimas muzikuoti Petrą Aleksą iš pradžių gelbėjo ir išeivijoje – pasitraukęs į Ameriką, ten vargoninkavo. Groti išmoko savarankiškai.

„Bet Petro keliai į gyvenimą buvo nežmoniškai sunkūs. Kai man buvo vos dešimt mėnesių, mirė mama. Mane paėmė auginti Kražiuose gyvenusi teta, garsi siuvėja. Vos paaugęs Petras liko su tėvu. Brolis mokėsi labai gerai, mokytojai pastebėjo jo neeilinius gabumus, ragino tėvą leisti Petrą į tolesnius mokslus. Bet Petriukas, tėvui nesutikus, kaip ganė karves, taip ir ganė“, – sakė V. Aleksandravičius.

Petras Aleksa, brolio teigimu, mokytis labai norėjo. Todėl pats parašė laišką Kražių mokyklos direktoriui su prašymu priimti jį mokytis. Bet Karklėnų pašte paaiškėjo, jog laiškas sunkus, už jį reikia daugiau mokėti – 30 centų. Vaikas teturėjo pusę tiek, todėl jo laiško nepriėmė.

„Petriukas nenuleido rankų. Palikęs karves, iš Karklėnų pėsčias nukeliavo į Kražius ir prašymą direktoriui įteikė asmeniškai. Taip Petriukas buvo priimtas be tėvo žinios į penktą skyrių. Brolį irgi priglaudė mane auginusi teta. Direktoriui pavyko perkalbėti ir tėvą“, – pasakojo Vytautas Aleksandravičius.

Vėliau Petro Aleksos keliai pasuko į Telšius, mokėsi gimnazijoje. Pirmasis būsimojo dailininko honoraras – už Finansų skyriui nupieštą vokiečių reichsmarkės iškabą.

Dėl finansinių sumetimų P. Aleksa mokslus tęsė Laukuvoje. Sykį atvykę vokiečiai, susodino jaunikaičius į sunkvežimį ir išvežė kasti apkasų. Gimnaziją Petras Aleksa baigė Vokietijoje.

Kelias į Ameriką

Vytautas Aleksandravičius sakė, jog jo broliui teko daugybė vargo ir išbandymų. Bet, būdamas žemaitis, viską iškentė.

Nepakeliamai sunkus buvęs ir brolio kelias į Ameriką, ir naujo gyvenimo pradžia. Išvykęs ten su paties sumeistrauti lagaminu ir dvejais marškiniais. Atsitiktinumo dėka, Amerikoje susipažino su žemaite. Moteris jį pakvietė gyventi į savo namus.

„Petras, turėdamas gabumų piešimui, drožybai, konstravimui, padarė projektą-brėžinį, parodė mokslininkams. Žemaičio darbas – telefono stotelių įranga – pakliuvo į pirmuosius žurnalų puslapius. Petrą ne tik priėmė į universitetą, bet ir skyrė jam Linkolno stipendiją. Brolis įvykdė reikalavimą – per tris mėnesius išmoko anglų kalbą, nors iki tol kalbėjo tik vokiškai“, – sakė V. Aleksandravičius.

Pasak brolio, Petras, nors ir Amerikoje įleidęs šaknis, niekuomet nepamiršo savo krašto. Būdamas jau pripažintas menininkas, metė gerai apmokamą darbą ir išėjo lietuvių kultūros labui leisti knygas.

Skulptūra – idėjoms įgyvendinti

Petro Aleksos sūnėnas Alvydas Aleksandravičius sakė, jog dėdės kūryba sunkiai atskiriama nuo visuomeninės veiklos.

P. Aleksa svarbiausiu dalyku savo kūryboje laikė skulptūrą. Teigė, jog skulptūra jam geriausiai padeda įgyvendinti idėjas trijų dimensijų formoje. Skulptūros – labai abstrakčios, metaforiškos. Sovietmečiu vyravusio socialistinio realizmo kontekste Petro Aleksos kūriniai, A. Aleksandravičiaus tvirtinimu, būtų buvę visiškai nesuprantami.

Vienas iš paskutiniųjų Petro Aleksos darbų – skulptūra „XX amžiaus Pegasas“, sukurta 2004 metais.

Apie Petrą ALEKSĄ

Gimęs Ejučių kaime (netoli Karklėnų), Kražių valsčiuje, Petras Aleksa mokėsi iki 1941 metų Kražių mokykloje. 1944 metais ne savo noru pasitraukė į Vokietiją. 1949 metais atvyko į JAV. 1957 m. baigė Ilinojaus technologijos institutą. Vėliau skulptūros studijas gilino Čikagos meno institute. Dirbo įvairiose kompanijose projektuotoju, dizaineriu, vedėju. Su žmona Laima (gydytoja), susilaukė keturių vaikų: sūnų Liucijaus, Vainio, Jono, dukros Gailės. Nuo 1963 metų dalyvauja parodose. Priklausė lietuvių menininkų grupei “Dailė”. 1967-1971 m. M. K. Čiurlionio galerijos Čikagoje direktorius, nuo 1976 metų – Amerikos lietuvių bibliotekos leidyklos Čikagoje vedėjas ir dailininkas. 1989-1991 metais – JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos narys.

Petra Aleksa kūrė skulptūras ir ekslibrisus, smulkiosios grafikos kūrinius, paminklų projektus, lietuviškų renginių programas, iliustravo ir apipavidalino knygas ir panašiai.

Meno kritikų tvirtinimu, svarbiausi P. Aleksos darbai yra altorius bei skulptūra “Prisikėlimas” Tėvų Jėzuitų koplyčiai, skulptūros „Sąžinė“, “Vadas” (1968 metai), ,,Visata ar kiaušinis” (2000 metai), ,,XX amžiaus Pegasas” (2004 metai), meninės kompozicijos „Opozicija“, „Pirmieji” (1966 metai), „Nuomonė“, „Politika“.

Nors, artimųjų teigimu, Petras Aleksa buvo labai kuklus žmogus, neieškojo, nesiekė pripažinimo, iškilaus kražiškio kūryba ir darbas lietuvybei buvo įvertinti JAV lietuvių bendruomenės Dailės premija (2008 metai), Lietuvių Dailės Muziejaus (Lemontas) parodos Miko J.Šileikio vardo 1-ąja premija (2008 metai), specialiuoju M. K. Čiurlionio galerijos prizu (2008 metai).

Pasak P. Aleksos brolio Vytauto Aleksandravičiaus, iki šių dienų, sulaukęs 90 metų, Petras Aleksa išliko gyvybingas ir kūrybingas.

„Kūryba man reiškia ką nors nauja, o per skulptūrą siekiau įgyvendinti savo idėjas, suteikdamas joms konkrečią formą. Bandžiau daryti tai, ko dar nedariau, sužinoti – ko nežinojau“, – produktyviausiu kūrybiniu laikotarpiu yra rašęs Petras Aleksa.

Autorės nuotr.

KŪRĖJAS: Iš Kražių krašto kilęs skulptorius Petras Aleksa, ne savo noru pasitraukęs į Ameriką, ten pasiekė didelių profesinių aukštumų ir pasaulinio pripažinimo. Jo kūryba ir darbas lietuvybei įvertinti įvairiomis premijomis ir prizais.

PRISIMINIMAI: Jubiliejinėje popietėje autorius negalėjo dalyvauti, tačiau prisiminimais apie jį dalijosi jo brolis Vytautas Aleksandravičius ir sūnėnas Alvydas Aleksandravičius.

PARODA: Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejuje iki mėnesio pabaigos veikia paroda „Petras Aleksa – 90-asis gyvenimo jubiliejus“, kurioje eksponuojami jo darbai, laiškai, nuotraukos.

„POLITIKA": Taip vadinasi viena iš Petro Aleksos skulptūrų, sukurtų 1966 metais.