Naujausios
Prisimintas Virtukų mūšis
Pirmadienį Kelmės krašto muziejuje surengtoje Pilietiškumo pamokoje, skirtoje Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienai paminėti, prisimintas ir prieš 70 metų vykęs Virtukų mūšis, pareikalavęs penkiolikos Kelmės krašto partizanų gyvybių.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Filmas apie nelygias kautynes
Į Kelmės krašto muziejų, į pilietiškumo pamoką, skirtą Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienai paminėti susirinko būrys jaunųjų šaulių, moksleivių.
Lioliškis Ričardas Samuilis renginyje pristatė dokumentinį filmą apie 1945-ųjų liepos 22-osios kautynes netoli Lyduvėnų geležinkelio stoties, žinomas Virtukų mūšio vardu. Žebenkšties rinktinės partizanai kovojo prieš 1500 NKVD pasienio kariuomenės 31-ojo pulko kareivių.
Rinktinei vadovavo kapitonas Juozas Čeponis-Budrys, štabo viršininku 1945 metais buvo Jonas Žemaitis-Darius.
Nors suvienyti Šiaulių, Raseinių, Kėdainių ir Tauragės apskrityje veikę partizanų junginiai Virtukų miške buvo įsirengę gerai įtvirtintą stovyklą su žiediniais apkasais, bunkeriais ir ugnies taškais, nelygioje kovoje (vienas partizanas kovėsi prieš 25 priešus) žuvo 15 partizanų.
Priešas neteko daugiau kaip 40 karių, teigiama, kad apie 100 buvo sužeista.
R. Samuilis filmą kūrė ketverius metus. Nuvažiavo tūkstančius kilometrų po netoli Virtukų mūšio vietos esančius kaimus, kalbino vyresnius žmones, dar likusius mūšio gyvuosius liudininkus.
Prisiminimai – sukrečiantys: kulkos tądien žviegte žviegusios, virė kaip pekla, kai sužeistuosius vežė, per mašinų dugnus kraujas bėgęs, nukautųjų partizanų kūnus kelias dienas Raseiniuose, aikštėje numetę laikė, „kad visi atsižiūrėtų“...
Virtukų mūšio istorija nesibaigė pačiu mūšiu, tęsėsi kryžiaus pastatymu Virtukų miške, kitais įvykiais.
Pernai balandį Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuoto pėstininkų bataliono kariai Virtukų miške surengė mūšio pristatymą, išsamią analizę susirinkusiems Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetų vadams, štabų kariams.
Paskutinis partizanas žuvo 1961-ųjų rudenį
Muziejuje vykusioje Pilietiškumo pamokoje apie šaulių veiklą, kilnią misiją, galimybes tapti šauliu, perspektyvas kalbėjo Tytuvėnų šaulių 5-osios kuopos vadas Robertas Mosėjus. Prisistatė Šaukėnų Vlado Pūtvio–Putvinskio jaunieji šauliai, dar padainavę porą patriotinių dainų.
Muziejininkas Rimantas Serva pasakojo apie rezistencinį judėjimą Kelmės krašte.
Nuo 1948 metų Lietuvoje įsikūrė 9 partizanų apygardos. Dabartinio Kelmės rajono ribose kirtosi net trijų apygardų teritorijos – Žemaičių, Kęstučio ir Prisikėlimo.
Pirmas rimtesnis išbandymas Kelmės partizanams ir buvo Virtukų mūšis.
R. Serva pasakojo, jog nuo 1945 iki 1953 metų Kelmės krašte įvyko 7 dideli mūšiai ir apie 200 mažesnių bei pavienių susirėmimų.
1953 metų sausio 17 dieną Pužukų kaime buvo sunaikintas Jūros srities štabas (vadas Antanas Bakšys). Tų pačių metų birželio 19 dieną išduotas žuvo Kęstučio apygardos vadas Povilas Morkūnas, rugpjūčio 23 dieną pasaloje nukautas Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas.
„Organizuotas pasipriešinimas okupantams baigėsi. Dar 1953 metų vasarą Kelmės krašte veikė Audros būrys – 3 vyrai, ir Budrio būrys – 4 vyrai. Kartais atklysdavo pavienių partizanų iš kitų rajonų. Paskutinis partizanas Kelmės krašte žuvo 1961 metų rudenį. Edmundas Kmita išduotas nusišovė Kražių apylinkių Vejų kaime“, – sakė muziejininkas.
Rimanto Servos nuotr.
MŪŠIS: Lioliškis Ričardas Samuilis pasakojo, jog filmą apie Virtukų mūšį kūręs ilgai, ketverius metus. Nuvažiavęs tūkstančius kilometrų, kalbinęs dar gyvus mūšio liudininkus.
ŠAULIAI: Į Pilietiškumo pamoką Kelmės krašto muziejuje susirinko nemažas būrys jaunųjų šaulių, moksleivių.