Naujausios
Radviliškiečiai paminėjo tragiško skrydžio jubiliejų
Radviliškio viešojoje bibliotekoje radviliškiečiai paminėjo tragiškai pasibaigusio Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-metį, apžiūrėjo ta proga surengtą parodą „Nugalėję Atlantą“.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Prisiminė tautos didvyrius
Gausiai į renginį besirenkančius radviliškiečius pasitiko skambantis Nijolės Tallat-Kelpšaitės atliekamos dainos „Lituanica“ skrenda“ įrašas. Demonstruotos Gražinos Sviderskytės parengtos skaidrės, pasakojančios apie „Lituanicos“ atminimo įamžinimą.
Kazio Binkio eilėraštį, skirtą lakūnams atminti perskaitė Viešosios bibliotekos darbuotoja Loreta Skačkauskaitė. Savo eiles žuvusiems didvyriams skaitė rašytoja, poetė Irena Jacevičienė-Žukauskaitė, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbio propaguotoja.
Apie lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą pasakojo Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas, Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Remigijus Jankauskas.
Pasak jų, tai buvo kelių veiksmų tragedija, nes mažai kam žinomos tautos atstovai ryžosi atlikti žygdarbį – pakilę Niujorke, mažo pajėgumo oranžiniu lėktuvu, pavadintu „Lituanica“, lakūnai buvo pasiryžę be nutūpimo pasiekti Kauną, įveikę 7186 kilometrus.
Pasak jo, paskutinis tragedijos veiksmas įvyko po 37 valandų ir 11 minučių skrydžio, iki Kauno likus 650 kilometrų, kai blaškoma vėjo ir plakama žaibų „Lituanica“ sudužo Vokietijoje, Soldino miške.
Įamžintas atminimas
Renginio iniciatorius ir organizatorius Rimantas Petras Kundrotas pristatė parodą „Nugalėję Atlantą“, kuri sudaryta iš Lietuvos aviacijos muziejuje parengtų plakatų bei asmeninės R. Kundroto kolekcijos eksponatų.
Legendinės „Lituanicos“ kopijos kūrėjas Vladas Kensgaila papasakojo apie lėktuvo kopijos kūrimo peripetijas, pirmąjį skrydį virš tragiškos žūties vietos.
Pasak jo, beveik paneigiama versija, kad lėktuvas buvo pašautas vokiečių, galbūt lėktuvas pristigo kuro.
„Lakūnai turėjo žemėlapius, matė, kad už miško yra laukas, kuriame galima nusileisti, kad nusileisti galima apsukus ratą, tačiau tam nebuvo galimybių, nes baigėsi kuras“, – susirinkusiems aiškino V. Kensgaila.
Renginio iniciatoriui ir organizatoriui R. P. Kundrotui jis įteikė paveikslą su virš Vilniaus skrendančios „Lituanicos“ kopija.
Apie Lietuvos aviaciją ir aviatorių pasiekimus papasakojo žurnalo „Aviacijos pasaulis“ vyriausioji redaktorė Vilma Jankienė, Šiaulių parašiutininkų klubo tarybos pirmininkas Vytautas Skripkauskas.
Renginyje dalyvavęs Lietuvos aviacijos muziejaus vyresnysis muziejininkas Jonas Čepas, dokumentinių filmų apie Steponą Darių ir Stasį Girėną autorius, papasakojo, kaip buvo renkama medžiaga filmams, ieškoma gyvų to meto liudininkų, žuvusių lakūnų palaikų išsaugotojų.
Pasak jo, viename iš filmų yra ypač reti kadrai – 36 sekundžių trukmės filmuota medžiaga, kaip „Lituanica“ pakyla iš Floyd Bennett aerodromo lemtingam skrydžiui.
Susirinkusieji į renginį turėjo galimybės pamatyti J. Čepo pristatytus filmus „Lituanicos“ didvyriai amžinai gyvi“ ir „Lituanica“ nemari atminties šviesoje“.
Autoriaus nuotr.
DOVANA: Legendinės „Lituanicos“ kopijos kūrėjas Vladas Kensgaila (kairėje) renginio iniciatoriui Rimantui Petrui Kundrotui įteikė paveikslą su virš Vilniaus skrendančia „Lituanicos“ kopija.
PARODA: Parodoje ne tik Lietuvos aviacijos muziejuje parengti plakatai bei nemažai asmeninės Rimanto Petro Kundroto kolekcijos eksponatų.
SVEČIAI: Renginyje dalyvavę (iš kairės) Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Remigijus Jankauskas, muziejaus vyresnysis muziejininkas Jonas Čepas, Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas priminė „Lituanicos“ skrydžio lakūnų palaikų išsaugojimo peripetijas.