
Naujausios
Radviliškio teršalai jau pasiekė Pakruojį
Nuo antradienio Petraičių tvenkinyje renkamos ekologinės katastrofos pražudytos žuvys, išplautos į vandens paviršių. Per porą dienų jų pririnkta apie dvi tonas. Patvirtinta, kad teršalai jau pasiekė Pakruojo tvenkinį. Iki šiol neišsiaiškinama, kokios cheminės medžiagos užteršė Obelės upelį ir Petraičių tvenkinį.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Žvejams „skauda dūšią“
Antradienį ir trečiadienį į Petraičių tvenkinį valtimis išplaukę aplinkosaugininkai, ugniagesiai gelbėtojai, žvejų draugijos atstovai, rajono seniūnijų atsiųsti talkininkai iš vandens graibė negyvas žuvis, krovė į kibirus ir gabeno į krantą.
Gaišenos atiduodamos Pakruojo medžiotojų ir žvejų draugijos atstovams, kurie jas utilizuoja medžiotojų prižiūrimose žvėrių dorojimo aikštelėse. Draugijos valdybos nario, rajono žvejų lyderio Mykolo Arcimavičiaus skaičiavimu, per dvi dienas surinkta maždaug dvi tonos negyvų žuvų.
„Trečiadienio pavakare jų matyti jau žymiai mažiau. Tikimės, kad vanduo į paviršių jau iškėlė visas ar beveik visas negyvas žuvis“, – sakė M. Arcimavičius.
„Pakruojo kraštui“ atsiųstoje skaitytojo nuotraukoje – teršalų pražudytos apie penkis ar ir dešimt kilogramų sveriančios lydekos, stambūs karosai, kitos žuvys.
„Rankos dreba, dūšią skauda – kokios puikios žuvys išnaikintos! Ar bus išreikalauta atsakomybės iš asmenų, kurių nurodymu į aplinką išleisti nuodai?! Ar bus atlyginta didžiulė gamtai padaryta žala?! Ar ne laikas teisėsaugai kaip reikiant užsiimti tyrimu: išsiaiškinti, kokie chemikalai buvo naudoti gaisre ir pagal įstatymus įvertinti užterštumo pasekmes?“ – sakė nuotraukos autorius, žvejys mėgėjas.
Tvenkinys atsigauna, o teršalai tebeplinta
Antradienį išplatintame Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) pranešime teigiama, kad užterštas Petraičių tvenkinys atsigauna: vandenyje daugėja ištirpusio deguonies (tvenkinio pradžioje – 8 miligramai litre vandens, kitose vietose – 6 miligramai), jo kiekis pasiekęs normą. Prie užtvankos susidaro mažiau putų.
Departamento atstovas spaudai Artūras Konderauskas informavo, jog deguonies daugėja ir iš tvenkinio ištekančioje Obelės upėje – ištekėjimo vietoje užfiksuota 6,5 miligramo litre vandens.
Situacija Vėzgėje ir Kruojos upėje bei Pakruojo tvenkinyje vadinama normalia – tyrimai rodo, kad juose deguonies kiekis nemažėja.
Jau praėjusią savaitę pakruojiečiai redakcijai pasakojo apie neįprastas putas, pastebėtas Kruojoje prie užtvankos. Tuokart tiek Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos, tiek ŠRAAD atstovai neigė, kad tarša iš Petraičių tvenkinio pasiekė Kruoją.
Po dienos kitos „Pakruojo kraštas“ sulaukė dar vienos žinios iš žvejų – Kruojoje Pakruojo miesto ribose teka juodas vanduo.
Ekstremaliosios situacijos vadovas, Pakruojo aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Gediminas Cinkutis pripažino, kad užterštas vanduo iš Petraičių tvenkinio rajono centrą vis dėlto pasiekė.
„Žemiau Pakruojo užtvankos susidariusias putas išsklaidėme pakėlę šliuzus ir padidinę vandens tekėjimą. Teršalų yra, bet nedaug ir jie nedaro įtakos Kruojos vandeniui“, – teigė vedėjas.
Sekmadienio pavakarę putų prie Petraičių tvenkinio vėl buvo staiga padaugėję. Ugniagesiai gelbėtojai į kitą vietą perkėlė jas sulaikantį Obelės užtvarą.
Kokiomis cheminėmis medžiagomis užterštas vanduo iš „Gairelitos“ gaisravietės nutekėjo į Petraičių tvenkinį ir pasklido trijose upėse, nežinoma iki šiol. Ugniagesiu prisistatęs pašnekovas redakcijai tvirtino, kad daugiausia naudotos ne šiuolaikiškos saugios, bet senos rusiškos putas sudarančios medžiagos PO-3, PO-6, galimai nurašytos ar net draudžiamos naudoti Europos Sąjungoje. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Nerijus Adomavičius neigė, kad tokios priemonės naudotos.
Pavadinimas „PO“ kartą nuskambėjo Pakruojo savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje – dar prieš atsiliepiant anoniminiam ugniagesiui.
Vilčių yra
Pakruojo žvejų mėgėjų lyderis M. Arcimavičius atšilimą ir savaitgalį prapliupusį gausų lietų įvertino žodžiais: „Ačiū Dievui, pati gamta pasigailėjo!“ Nes krituliai smarkiai atskiedė Petraičių tvenkinio vandenį, Obelę ir taip padėjo sumažinti užterštumą.
M. Arcimavičius nepraranda vilties, kad buvęs žuvingiausias rajono tvenkinys per kelerius metus atsigaus. Nes jame teko matyti ekologinę katastrofą ištvėrusių gyvų žuvų, dažniausiai karosų.
„Tos žuvys, kurios per masines gelbėjimo talkas buvo perkeltos į kitus rajono tvenkinius, manome, atsigavo ir išgyveno. Nes juos nuolat stebėdami, kritusių neaptikome. Tikimės, kad atplaukę teršalai nepakenks Kruojai ir Pakruojo tvenkiniui – ir čia, stebėdami padėtį, žuvusių žuvų neradome“, – sakė M. Arcimavičius.
Skaitytojo nuotr.
Ekologinė katastrofa pražudė daug vertingų Petraičių tvenkinio žuvų.
Gedimino CINKUČIO nuotr.
Sekmadienį Obelė vėl smarkiai suputojo.