Naujausios
Remontuojant namus sunkiausia atsisakyti klaidų
Vasarėjant dažnuose namuose imamasi remonto: vieni linkę pasikliauti meistrais, kiti nelengvo darbo imasi patys. UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ Pakruojo filialo vedėjas Audrius Kazlauskas sako, kad ir vienu, ir kitu atveju gali būti neplanuotų išlaidų, kurios neretai patiriamos aklai siekiant greito ir pigaus rezultato, nepaisant profesionalių patarimų.
Margarita LIEPINĖ
pakruojis@skrastas.lt
Klysta ir meistrai
Bene pačioje matomiausioje vietoje, kur parduotuvės klientas aptarinėja savo planus ar derasi dėl nuolaidų statybinėms medžiagoms, „Jupojos“ Pakruojo filialo vedėjas Audrius Kazlauskas pakabino geltoną lapą su iškalbinga Gary Chapman citata „Galime nutarti šiandien gyventi laisvi nuo vakarykščių klaidų“.
Pasaulyje žinomo psichologo išmintį vadybininkas (vedėjas) pasitelkė, kad savo klientams padėtų suprasti, jog nekartoti klaidų nėra lengva, o apsispręsti to nebedaryti galima ir dabar.
„Dėl namų remonto žmonės klaidingus sprendimus dažniausiai priima dviem atvejais: kai emocijos vedami nori greito rezultato – daugiau komforto ir estetikos, ir dėl to ima skubėti; ir kai vadovaujasi nekompetentingais patarėjais ar patys susiranda būdą, kaip sutaupyti“, – apie dažniausiai pasitaikančių klaidų priežastis sako vedėjas.
A. Kazlauskas tokiems žmonėms visada stengiasi padėti, patarti. „Tačiau ne kiekvienas yra linkęs girdėti. Tokiais atvejais liaudies išmintis primena, kas moka du kartus“, – šypsosi vedėjas ir priduria, kad nieko nekainuoja du dalykai: mokytis iš kitų klaidų ir paklausyti profesionalaus patarimo.
„Kartais žmogus sako, jog jam vienokį ar kitokį sprendimą pasiūlė meistras, tačiau jį išklausęs supranti, kad atliktų darbų rezultatais jis neilgai džiaugsis. Kodėl taip nutinka? Ogi paklauskite tų meistrų, kada jie buvo kokioje nors statybinių medžiagų parodoje, mokymuose ar seminaruose, kad pagilintų savo profesines žinias apie šiandienes statybines medžiagas ir jų naudojimo reikalavimus. Tada ir paaiškėja, kad meistrai neretai mokosi vienas iš kito ir jau pasenusios informacijos“, – sako A. Kazlauskas, pats nuolat atnaujinantis šias žinias, kad galėtų patarti teisingo sprendimo ieškantiems klientams.
Šiltinimo medžiagos – kaip kailiniai
A. Kazlausko žodžiais, duoti patarimą, kaip atlikti vieną ar kitą pastato remonto darbą, kokios medžiagos labiau tiktų, galima tada, kai klientas patarimų klauso. Tačiau jei į parduotuvę žmogus ateina tvirtai apsisprendęs, patarimų paprastai nebeprašo.
Anot A. Kazlausko, pastebima, jog žmonėms tapo aktualus šilumos energijos taupymas. Vasarą dauguma suskumba šiltinti ne tik individualius namus, bet ir daugiabučių butus, jei juose nenumatyta renovacija.
Dažniausia klaida, anot A. Kazlausko, patalpas šiltinti ne iš išorės, bet iš vidaus. „Šiltinimo medžiagos – kaip kailiniai. Juk jie velkami ant aprėdo viršaus“, – paprastą palyginimą suranda vedėjas.
Anot pašnekovo, šios taisyklės nepaisant klaidų pridaryta renovuojant ne tik individualius namus, bet ir privataus verslo pastatus.
„Dabar yra klajojantis mitas, kad sienas reikia šiltinti ir iš vidaus ir iš išorės“, – tendencijas pastatų renovacijos srityje pastebi A. Kazlauskas. – Viena – tokios investicijos niekada nepasiteisins, nes nebus laukto efekto, antra – izoliacinė medžiaga iš vidaus neleidžia sienoms įšilti, sukaupti šilumos energijos, o izoliacinėje medžiagoje iš išorės susidariusi drėgmė sunkiai pasišalina", – apie netinkamą pastato šiltinimą, kuris lemia ir jo amžiaus trumpėjimą, paaiškina statybinių medžiagų ir jų naudojimo technologijų konsultantas.
„O kai paklausiu kliento, kodėl tokį patarimą jam davė meistras, paprastai girdžiu: „Visi dabar taip daro.“ Tačiau šiuolaikiškas, savo profesiją išmanantis specialistas tokių patarimų neturėtų dalyti“, – įsitikinęs A. Kazlauskas ir priduria, kad šiandien galima konsultuotis ne tik su pardavėju, bet ir su oficialiu gamintojo atstovu, gauti patikimą informaciją iš pirmų lūpų.
Taupantis išleidžia daugiau
A. Kazlauskas sako, jog jam tenka pastebėti, kaip žmonės, nusprendę nudažyti namo išorės sienas ar stogą, numoja ranka į tinkamą paviršių paruošimą: senų dažų, dulkių pašalinimą, paviršiaus gruntavimą.
„Netinkamai paruošto paviršiaus dažymo rezultatas – po kelerių metų atšokę, saulėje nublukę dažai, o viso to pasekmė – vėl neapsaugota danga“, – pastebėjimais dalijasi A. Kazlauskas ir priduria: „Dažai – kaip batai. Jei pirkai pigius, pagamintus iš pigių žaliavų, tai trumpai dėvėsi ir atvirkščiai: jei pirkai brangius, jie ir tarnaus ilgiau“.
Vedėjas pateikė pavyzdį, kai žmogus, sumanęs perdažyti skardinį stogą, metaliniais šepečiais nuo jo nutrynė senus dažus, manydamas kad to pakanka dangai perdažyti. Tačiau A. Kazlauskas namo savininkui patarė neskubėti ir stogo skardą nuplauti stipraus slėgio vandens srove.
Kai stogas buvo dar ir nuplautas, klientas pamatė, kokią nepataisomą klaidą būtų padaręs: naujus būtų tepęs ant prie stogo skardos šepečiais „prikepintų“ senų dažų. O tai reiškia, kad naujieji dažai būtų laikęsi gal tik metus. O labai stipri vandens čiurkšlė nuplovė senųjų likučius, atidengdama dažymui tinkamą dangą.
Autorės nuotr.
PASIRINKIMAS: „Geras patarimas nieko nekainuoja, bet neretai žmonės pasirenka brangiau sumokėti už savo klaidas“, – pažymi „Jupojos“ parduotuvės Pakruojyje vedėjas Audrius Kazlauskas.
IŠMINTIS: Matomoje klientams vietoje, ant dokumentų spintos – garsaus psichologo išmintis.
PATARIMAS: Vadybininko patarimo, pirma nuplauti stogą aukšto spaudimo vandens čiurkšle, o tik tada dažyti, kai kurie klientai nepaklauso ir piktinasi, neva pirkę prastų dažų.