
Naujausios
Restauratoriai atidavė sinagogos raktus
Vakar Kultūros ministerijos restauravimo tarybos narių ir Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus atstovų komisija oficialiai priėmė Pakruojo sinagogos interjero restauraciją. Taip baigėsi paskutinysis istorinio pastato atkūrimo etapas.
Janina ŠAPARNIENĖ
Paskutinieji restauravimo darbai buvo baigti ir pastoliai iš sinagogos išnešti praėjusį penktadienį. O vakar, laukdama komisijos, restauratorė Indrė Valkiūnienė paskutinį kartą su teptuku rankose apžiūrėjo savo kelių mėnesių triūso rezultatus, dar vienur kitur perbraukdama dažais.
Visa sinagogos vidaus tapyba ir tapetai atkurti iš naujo, naudojantis senomis fotografijomis, rastais išlikusiais tapetais bei medinėmis interjero detalėmis su dažų ar tapybos fragmentais. Dalis radinių (tapetai, lentos ir sijos su dažų pėdsakais) konservuoti ir įkomponuoti interjere. Jie suteiks galimybę sinagogos lankytojams pamatyti, kaip pastato vidus atrodė iki restauravimo.
Restauratorė I. Valkiūnienė prisipažino, kad darbas sinagogoje pasirodė sudėtingas: teko atkurti tik nuotraukose išlikusią skliauto tapybą, pagaminti analogiškus rastiems originaliems sienų tapetus. Kelių anuomet nutapytų figūrų restauruoti nebuvo kaip – nėra jokių žinių, kaip atrodė dramblys bei leopardas ant moterų balkono sienelės, nes tebuvo išlikusi tik pastarojo gyvūno galvos detalė.
„Pakruojo sinagogos tapyba – unikali, skliautas padalintas pagal pasaulio šalis. Dėl kai kurių jos elementų menotyrininkų nuomonės iki šiol nesutampa. Kiekviena figūra (paukščiai, gyvūnai, medžiai, gėlės, pastatai) turi savą simbolinę reikšmę, kurią paaiškina po jais esantys užrašai hebrajų kalba. Visos figūros orientuotos viena kryptimi, į rytus – į Jeruzalę, kurią simbolizuoja tekanti saulė. Traukinys, ant kurio stovi žmogaus figūra – vienintelis toks Lietuvos sinagogose, nes žydų religinėje tapyboje žmonės vaizduojami tik išimtinais atvejais. Tarp menotyrininkų sklando versija, kad šis traukinukas galėjo būti nutapytas vėliau, nei kitos figūros – maždaug XIX amžiaus antroje pusėje“, – sakė I. Valkiūnienė.
Išskirtiniai ir sinagogos skliaute vaizduojami liūtai, simbolizuojantys dievišką globą bei jėgą: žvėrys – tarsi su labai stilizuotais besišypsančiais žmonių veidais.
O apie centrinę skliauto figūrą, Leviataną, restauratorei teko skaityti senųjų pakruojiečių prisiminimuose: iš anuomet Pakruojyje gyvenusių žydų jie girdėję, kad šis mitinis gyvūnas saugąs ne Jeruzalę, o būtent Pakruojį, kurį simbolizuoja namas. Esą, jei Leviatanas paleistų iš nasrų savo uodegą – Pakruojį nuskandintų potvynis...
Pakruojo kultūros paveldo tarnybos vedėjas Mindaugas Veliulis džiaugėsi, kad viena seniausių Europoje medinė sinagoga po restauracijos tapo vienintele Lietuvoje, kurioje atkurtas interjeras.
Artimiausiu metu ketinama priimti ir viso sinagogos pastato restauracijos darbus.
Autorės nuotr.
Pakruojo sinagoga.
Restauratorė Indrė Valkiūnienė Pakruojo sinagogoje nutapytą traukinuką laiko išskirtiniu – žydų religinis menas žmogų vaizduodavo tik išimtiniais atvejais.
Restauruotą interjerą apžiūri Pakruojo kultūros paveldo tarnybos vedėjas Mindaugas Veliulis ir Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vyriausioji specialistė Elena Čepukienė.