Rozalimas įžengė į jubiliejinius metus

Ro­za­li­mas įžen­gė į ju­bi­lie­ji­nius me­tus

Ro­za­li­mo (Pak­ruo­jo ra­jo­nas) gy­ven­to­jai ir sve­čiai 2017-uo­sius, ju­bi­lie­ji­nius mies­te­lio me­tus, pa­si­ti­ko Lais­vės aikš­tė­je, ku­rio­je su­reng­tas ug­nies šou. Nuo­tai­kin­gas fa­ky­rų pa­si­ro­dy­mas ir fe­jer­ver­kai ta­po įžan­ga į Ro­za­li­mo pa­mi­nė­ji­mo 250-osioms me­ti­nėms nu­ma­ty­tą ren­gi­nių cik­lą.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Ug­nies šou idė­ja ki­lo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kei Vir­gi­ni­jai Kaz­laus­kie­nei.

„Ug­nis man aso­ci­juo­ja­si su ki­li­mu į vir­šų, švie­sa. Idė­ja taip pa­si­tik­ti Nau­juo­sius pa­si­tei­si­no: aikš­tė bu­vo pil­na žmo­nių – apie pen­kis šim­tus, nors va­ka­rais Ro­za­li­mo gat­vės tuš­čios ir ty­lios“, – sa­kė V. Kaz­laus­kie­nė.

Ju­bi­lie­jui skir­ti ren­gi­niai vyks kiek­vie­ną mė­ne­sį, pro­gra­mas ren­gia Ro­za­li­mo sa­vi­veik­los ko­lek­ty­vai.

Pir­mą kar­tą Ro­za­li­mas pa­mi­nė­tas 1767 me­tais Klo­vai­nių baž­ny­čios met­ri­kų kny­go­je. Tų me­tų ko­vo ir spa­lio mė­ne­siais da­tuo­ja­mais do­ku­men­tais baž­ny­čios fun­da­to­riai dva­ri­nin­kai Dra­bi­šiai įsi­pa­rei­go­jo pa­rink­ti skly­pą ku­ni­go na­mui, pa­sta­ty­ti klė­tį ir tvar­tą.

Mies­te­lio pa­va­di­ni­mo kil­mė nė­ra aiš­ki. Jis kil­di­na­mas nuo Pa­du­by­sio dva­ro sa­vi­nin­ko Ado­mo Dra­bi­šiaus žmo­nos Ro­za­li­jos Bie­lo­za­rai­tės var­do. Dra­bi­šiai Pa­du­by­sį val­dė nuo 1755-ųjų. Jie 1765 me­tais pa­sta­tė baž­ny­čią bei įkū­rė mies­te­lį.

1794-ai­siais bu­vo pa­sta­ty­ta nau­ja me­di­nė baž­ny­čia.

Iki XIX am­žiaus pa­bai­gos mies­te­lis bu­vo va­di­na­mas Ro­za­li­nu, XX am­žiaus pir­mo­je pu­sė­je – Ra­za­li­mu.

Ro­za­li­mas spar­čiai plė­tė­si nuo XIX am­žiaus pa­bai­gos. Pu­sę iš dau­giau nei pen­kių šim­tų jo gy­ven­to­jų su­da­rė žy­dai. Kles­tė­jo pre­ky­ba – mies­te­ly­je vei­kė dau­giau kaip dvi de­šim­tys par­duo­tu­vų. Žy­dai tu­rė­jo ir sa­vo si­na­go­gą.

Tar­pu­ka­riu Ro­za­li­mas bu­vo ži­no­mas kaip ku­ror­ti­nė vie­to­vė su šva­riu oru ir gra­žia gam­ta. Čia yra poil­sia­vę žy­mūs to me­to vi­suo­me­nės ir kul­tū­ros vei­kė­jai.

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais vi­si čia gy­ve­nę žy­dai bu­vo nu­žu­dy­ti. Ro­za­li­mas ap­mi­rė. Mies­te­lis vėl ėmė plės­tis XX am­žiaus sep­tin­ta­ja­me – aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je, kai į jį pra­dė­jo kel­tis apy­lin­kių gy­ven­to­jai iš me­lio­ra­ci­jos nai­ki­na­mų vien­kie­mių.

Iš me­lio­ra­ci­jos lai­kų mies­te­ly­je li­ko bend­ruo­me­nės na­muo­se sau­go­ma Juo­zo Čy­bo kraš­to bui­ties ko­lek­ci­ja. Me­lio­ra­ci­jos įmo­nės spe­cia­lis­tas de­šimt­me­čius kau­pė vien­kie­miuo­se ras­tus se­no­vi­nius daik­tus, lau­kuo­se iš­kas­tus ak­mens am­žiaus įran­kius. J. Čy­bo pa­vel­dė­to­jai lei­do šia ko­lek­ci­ja nau­do­tis vi­suo­me­nei.

1996-ai­siais Ro­za­li­mas ga­vo pir­mą­jį her­bą (is­to­ri­nio mies­te­lis ne­tu­rė­jo) su tri­mis rau­do­nais var­pais si­dab­ri­nia­me fo­ne (au­to­rius – dai­li­nin­kas pro­fe­so­rius Juo­zas Gal­kus). Tar­pu­ka­riu bu­vo ži­no­mi trys mies­te­lio baž­ny­čios var­pai, ku­rie ir ta­po her­bo sim­bo­liu. 1930-ai­siais per Ro­za­li­mą nu­siau­bu­sį gais­rą su­de­gė var­pi­nė, var­pai iš­si­ly­dė. Iš jų bu­vo nu­lie­tas vie­nas.

Au­to­rės nuo­tr.

Mies­te­lio įkū­ri­mui pa­sta­ty­tas pa­mink­li­nis ak­muo.

Ro­za­li­mas kūrėsi prie baž­ny­čios.