Naujausios
Rudens žmonės – ne našta, o tautos išteklius
Vyresnio amžiaus žmogus nėra našta visuomenei. Jis – tautos išteklius, nes turi neįkainojamos gyvenimo patirties, išminties, išmoktų likimo pamokų kraitį. Apie tai kalbėta Kelmės visuomenės sveikatos biure surengtoje konferencijoje „Sveikas senėjimas“. Mat, šiuos metus Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė Kartų solidarumo ir sveiko senėjimo metais.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Gera sveikata – ilgesnis gyvenimas
„Kelmės rajone yra per aštuonis tūkstančius rudens žmonių,“ – taip senjorus savo sveikinimo kalboje pavadino Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės filialo vadovė Alma Monkauskaitė.
Ji pasidžiaugė, jog Kelmės senjorai labai aktyvūs: šoka, dainuoja, rengia projektus. Tai vadinama aktyviu senėjimu. Aktyvus, neužsidaręs žmogus sensta lėčiau. Medikė pateikė pavyzdį, kaip devyniasdešimtmetė italų mokslininkė įkūrė institutą ir būdama 103 metų dar dirba.Sveikai senėti aktualu ir Lietuvos žmonėms. Todėl labai svarbu žinoti, kaip susigyventi su smulkiais negalavimais, senti oriai ir kuo ilgiau išlikti savarankiškiems.
Visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Balčiūnienė pristatė svečius: Valstybinės ligonių kasos vyriausiuosius specialistus Rūtą Kuzienę ir Alfredą Taminską, kurie papasakojo apie medicinos įstaigų teikiamas paslaugas senjorams ir jų finansavimą.
Jei niekas neskauda, tu – rojuje
Daug gerų patarimų, kaip sveikai senti, pažėrė šiaulietis sveikatos mokyklos vadovas Zenonas Javtokas. Jis tvirtino, jog senėjimas prasideda nuo žmogaus gimimo. Tačiau ryškesnis virsmas prasideda tuomet, kai žmogus sulaukia brandos. Sparčiausiai šis procesas pajuda po šešiasdešimties metų.
Tuomet pasipila įvairūs negalavimai. „Jei pabudus rytą niekas neskauda, gal tu jau rojuje,“ – juokavo lektorius.
Pasak Z.Javtoko, per amžius iki šimto metų išgyvenęs žmogus buvo laikomas labai gudriu. Mat jis sugebėjo išvengti ligų, netapti smurto auka, išgyventi karus ir kitokius sunkmečius. Taigi, sveikata pirmiausia siejama su sveiku protu.
Pasirodo, žmogaus nervinių ląstelių skaičius užfiksuojamas jau žmogui gimstant. Tačiau senyvame amžiuje mokantis ar dirbant kitą malonų protinį darbą, nervinės ląstelės atsinaujina. Todėl labai sveikintinas reiškinys trečiojo amžiaus universitetai.
Susidraugauti su liga
Senėjimo procesą lemia aplinka, kurioje gyvename. Oro ir vandens užterštumas, maistas, socialiniai kontaktai, finansinės galimybės. Šie veiksniai sudaro penkiasdešimt procentų įtakos mūsų sveikatai ir senėjimui. Kiti penkiasdešimt procentų – mūsų pačių elgesys bei savijauta.
„Mes – liūdnoka tauta. Mūsų šventės neretai prasideda nuo kapų lankymo. O reikėtų dažniau matyti šviesiąją reiškinio pusę. Per daug neimti į galvą. lgaamžiai – dažniausiai – labai ramūs, dėl nieko per daug neišgyvenantys žmonės,“ – sakė Z.Javtokas.
Po šešiasdešimties metų, pasak lektoriaus, atsiranda įvairiausių nepatogumų: susilpnėja klausa ir rega, sparčiau pradeda dilti sąnariai, kietėja kremzlės, kūnas netenka lankstumo. Vis daugiau įtakos savijautai daro oro sąlygos, ypač ekstremalios. Tačiau galima susidraugauti su šiais mažais nesklandumais ir toliau gyventi visavertį gyvenimą.
Negeisk savo artimo nešulio
Kad sveikiau sentų Z.Javtokas patarė vyresnio amžiaus žmonėms kuo daugiau bendrauti ir patirti kuo daugiau teigiamų emocijų.
Mat, vyresniame amžiuje dažniau puola depresija. Vis dažniau tenka eiti į bendraamžių ir giminaičių laidotuves, baugina paties negalavimai.
Be to, sumažėjus kūno judrumui ir retėjant kaulams, didėja traumų pavojus. O trauma vyresniame amžiuje – tiesus kelias į nebūtį. Atgulus, prastėja plaučių ventiliacija ir kitų vidaus organų veikla. Galima susirgti plaučių uždegimu, hepatitais ir kitomis ligomis.
Sveikatos mokyklos vadovas patarė nepiktnaudžiauti vaistais, vartoti jų kiek įmanoma mažiau.
Bent po pusvalandį penkis kartus per savaitę reikėtų pasivaikščioti. Dar geriau vaikščioti lėčiau, bet kasdien po visą valandą. Antra vertus, persistengti negalima, nes per daug apkrovus sąnarius jie sparčiau dėvisi. Kad sąnariai ne taip sparčiai dėvėtųsi, dar geriau važinėti dviračiu. Važinėjimas dviračiu trečdaliu sumažina širdies infarkto galimybę.
Lektorius patarė kasdien atlikti bent po keletą paprastų, lengvų pratimų. Be to, nereikėtų skubėti atiduoti jaunesniems savo pirkinių krepšelio ar kito nešulio. Vyresnio amžiaus žmonėms būtini jėgos pratimai. Be jų organizmas sunkiau įsisavina kalcį.
Turi jaustis svarbus
Z.Javtokas akcentavo, jog sveikai gyvendamas ir prisižiūrėdamas vyresnio amžiaus žmogus ilgiau išliks savarankiškas. Savarankiškumas vyresniame amžiuje – pati svarbiausia vertybė.
Kartais į pensiją išėję žmonės pasijunta vieniši, niekam nereikalingi. Dažniausia išėjimas į pensiją ir poilsis sveikatos neprideda, o atvirkščiai – tarsi susilpnina jėgas.
Vyresnio amžiaus žmogui užimtumas yra labai svarbus. Todėl šalies vadovai turėtų pagalvoti apie laipsnišką išėjimą į pensiją dirbant dalinį lengvesnį darbą.
Senas žmogus pas mus per anksti nurašomas. O iš tiesų jis yra naudingesnis už vaiką. Jis turi patirties, išminties, kuria gali dalintis su jaunesniais, dar gali dirbti kiek leidžia jėgos ir kompetencija.
Medikai ir valstybė turi vienodai rūpintis ir jaunu, ir senu. Nes vyresni žmonės yra valstybės išteklius, o ne našta.
SUSIDOMĖJIMAS: Vyresnio amžiaus kelmiškiai susidomėję klausėsi praktinių patarimų, kaip sveikai senti ir kokiomis paslaugomis jie gali naudotis.
PATARIMAI: Šiaulietis Zenonas Javtokas – sveikatos mokyklos vadovas pažėrė daug patarimų, kaip po šešiasdešimties metų kuo ilgiau išlikti sveikiems ir kaip susigyventi su ligomis.
Autorės nuotr.
FAKTAI IR SKAIČIAI
Senų žmonių daugėja
Statistikos departamento duomenimis, 2011 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 701,2 tūkstančoio 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Jie sudarė 21,6 procentą visų gyventojų.
Per 2010 metus pagyvenusių žmonių padaugėjo 4,1 tūkstančio arba 0,6 procento, o per pastaruosius dešimt metų – 32,6 tūkstančiais arba 4,9 procento.
Kelmės rajone 2011 metų pradžioje gyveno 8826 vyresnio amžiaus – šešiasdešimties ir daugiau metų žmonių. Jie sudarė 24,8 procentus visų gyventojų.
Pagyvenusių moterų šalyje gerokai daugiau nei vyrų. 2011 metų pradžioje tiek Kelmės rajone tiek Lietuvoje pagyvenusių moterų buvo 1,8 karto daugiau nei vyrų.
Parengta pagal Kelmės visuomenės sveikatos biuro pateiktą informaciją