
Naujausios
Saulės mūšio vietos paieškos tęsiasi
Radviliškio viešojoje bibliotekoje knygą „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatę istorikas, publicistas Tomas Baranauskas ir archeologas, archeologijos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Gintautas Zabiela įsitikinę – Saulės mūšio vietos hipotezė apie galimą jo vietą Radviliškio rajone – teisinga.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Mūšio vieta tik menama
Pasak istoriko T. Baranausko, idėja parašyti knyga apie Saulės mūšio vietos paiešką kilo 2015 metais, kai kartu su kolega G. Zabiela jie dalyvavo archeologinėje ekspedicijoje, kurios tikslas buvo paieškoti Saulės mūšio vietos, patikrinti versijas. Keliai atvedė į Radviliškio apylinkes, Ilguočių kaimą.
Anot istoriko, lemiamoji kova su Kalavijuočių ordinu prie Jauniūnų kaimo Joniškio rajone tikrai nevyko, o vokiečių istorikas Fridrychas Beninghofenas, remdamasis XVIII amžiaus kelio žemėlapiu, nuo Meškuičių iki Mūšos besitęsiantį krūmyną palaikė pelke.
„Jokie požymiai nerodo toje vietoje buvusios pelkės, tai neužfiksuota jokiame topografiniame XIX–XX amžiaus žemėlapyje“, – aiškino T. Baranauskas.
Jo žodžiais, versiją, kad Saulės mūšis nevyko prie Jauniūnų, palaiko ir Joniškio istorikas Ernestas Vasiliauskas.
Versiją, kad mūšis nevyko Jauniūnuose, paneigia ir tai, jog kronikose užsimenama apie žygį į Lietuvą, o Jauniūnai – Žiemgala.
Nors istorikas teigė, kad Soulė (Saulė) vieta yra tik menama, tačiau jis neatmetė galimybės, jog tai galėjo būti Šiaulės kalnas ir ten egzistavusi gyvenvietė, nuo kurios grįždami atgal kalavijuočiai pateko į pasalą.
Trūksta archeologinių įrodymų
Pasak G. Zabielos, patvirtinti hipotezėms, jog Saulės mūšis vyko prie Jauniūnų ar prie Ilguočių trūksta archeologinių radinių.
„2015 metais Jauniūnų laukuose Metalo ieškiklių naudotojų klubo nariai bandė patikrinti versiją apie Saulės mūšio vietą. Buvo surinkta apie 110 kilogramų metalo dirbinių, iš kurių per 2 tūkstančius turėjo archeologinę vertę. Tačiau Saulės mūšio laikotarpiui priklausė tik bronzinio kalavijo makščių apkalo dalis. Kadangi tai vienintelis to laikotarpio daiktas, jis laikomas atsitiktinai pamestu“, – aiškino archeologas.
G. Zabiela sakė, jog paieškų Ilguočių kaimo laukuose (20 hektarų plote) metu aptikti įdomiausi du radiniai – Beržės dešiniajame krante rasti du geležiniai kirviai. Vienas jų datuojamas II–VIII amžiumi, o kitas – XIV–XVIII amžiaus.
Istorikas neatmetė versijos, jog vienas iš jų galėjo dalyvauti Saulės mūšyje.
„Jeigu mums pavyktų rasti daugiau radinių, o geriausiai būtų, kad jie būtų datuojami XIII amžiumi, tuomet tikrai pasakytume, ar vyko mūšis prie Ilguočių. Neaiškumų kyla dar ir todėl, kad tarybiniu laikotarpiu buvo tiesinta Beržės upelio vaga, todėl buvusios pakrantės užpiltos nemažu žemių sluoksniu. Metalo ieškikliai gali aptikti mažus metalinius daiktus tik per kastuvo ar dviejų gylį, o stambesnius – apie metrą ar truputį giliau“, – aiškino archeologas.
Pasak archeologo G. Zabielos, galbūt tiksli Saulės mūšio vieta nepaaiškės niekada, o galbūt padės atsitiktinumas. „Juk per 300 metų nuo mūšio negalėjo būti išrinkti visi tai liudijantys artefaktai. Čia kovėsi tūkstančiai“, – sakė jis.
Kai kuriais istoriniais duomenimis, Saulės mūšyje kovėsi apie 3 000 karių, o istorikas T. Baranauskas jų priskaičiuoja apie 9–10 tūkstančių, nes vien kryžininkų pagal saksų pasaulio kroniką buvo apie 2 tūkstančius, o kur dar lyviai, rusai, kiti kariai.
Autoriaus nuotr.
Istorikas, publicistas Tomas Baranauskas (kairėje) ir archeologas, archeologijos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Gintautas Zabiela įsitikinę, kad jų versija apie Saulės mūšio vietą Radviliškio rajone yra teisinga.
Knyga gimė po paieškų prie Jauniūnų ir Ilguočių kaimų.
Knyga gausiai iliustruota radinių nuotraukomis, to amžiaus paveikslų reprodukcijomis, rekonstruktorių atkurtomis mūšio scenomis.