Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPIASI
Savaitgalis Šeduvoje – su srutų kvapu
Keletą dienų Šeduva duso nuo srutų kvapo. Šios savaitės pradžioje panašiu dvoku „mėgavosi“ ir radviliškiečiai. Aplinkosaugininkai kiaulių augintojų pažeidimų nemato.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
„Cheminė ataka“
Į redakciją kreipėsi keli Šeduvos miesto gyventojai, kuriems trūko kantrybė dėl karštomis dienomis laistomų srutų tvaiko.
„Šeštadienį ir sekmadienį negalima buvo nei lauke būti, nei atsidaryti langų. Papūtus pietvakarių vėjeliui nuo Prastavonių kaimo pusės, lauke tvyrojo baisus dvokas. Savaitgaliui atvykę vaikai pabėgo atgal, neištvėrę šitokio kvapo“, – skundėsi šeduvis Pranas Gedvilas, gyvenantis Vėriškių gatvėje.
Vyriškis sakė praėjusiais metais matęs, kaip srutos buvo vežamos į pamiškę už Prastavonių karjerų ir ten laistomos. Į mišką nebuvo įmanoma įeiti kelias dienas, kvapas toks, kad net dusino, o prasidėjęs lietus srutas plovė į Daugyvenės upelį. Dabar toje vietoje užsidėjusi gelsva pluta.
Sulaukta ir daugiau gyventojų nusisikundimų.
„Šeštadienį ir sekmadienį, kai dauguma žmonių po darbo savaitės nori pailsėti, išsiskalbti drabužius ar pasidarbuoti soduose, žmonės turėjo kęsti srutų „ataką“. Po kelių dienų dar viena „ataka“. Kiek tai galima kęsti?“, – piktinosi į redakciją skambinę šeduviai.
Šios savaitės pradžioje panašūs kvapai pasiekė ir Radviliškį.
Kai „Mūsų kraštas“ apsilankė Šeduvoje, miestas dvokė srutomis. Vėjas nuo Prastavonių komplekso pusės dvoką nešė miesto link.
Užfiksavome, kaip srutas vežantis traktorius su cisterna iš Prastavonių komplekso važiuoja iki Prastavonių karjerų. Pasuka keliuku į dešinę, po to nuvažiuoja į lauką, esantį vos 250-350 metrų nuo vandens telkinio. Nuo cisternos nuleidžiamos žarnos ir srutomis pradedamas tręšti laukas.
Nesijaučia esantys kalti
Apie tai, kodėl srutos laistomos šeštadienį ir sekmadienį, esant šiltam orui, klausėme UAB „Kepalių bekonas“, kuriam priklauso Prastavonių kompleksas, vadovų.
UAB „Kepalių bekonas“ valdančios „Saerimner“ grupės generalinis direktorius Saulius Leonavičius per savo atstovę kontaktams su žiniasklaida perdavė tokį atsakymą: „Rugpjūtį „Kepalių bekonas“ pagal parengtas ir regioniniams Aplinkos apsaugos departamentams pateiktas programas vykdo tręšimo darbus to pageidavusių vietinių ūkininkų laukuose.
Pagal galiojančius teisės aktus, be seniūnijos seniūno sutikimo yra draudžiama srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis (...) arčiau kaip per 300 metrų nuo gyvenvietės. Seniūnijos sutikimas savaitgalį vykusiems darbams nebuvo reikalingas, kadangi tręšiami laukai buvo didesniu nei 300 metrų atstumu nuo artimiausios gyvenvietės...“
Atsiųstame rašte pripažįstama, kad tuo metu, kai tręšiami laukai, aplinkiniams gyventojams paaštrėja kvapų problema, tačiau „rajono ūkininkams šios trąšos yra naudingos“.
Savo atsakyme direktorius aiškina, kad kvapų sumažėja ūkininkams aparus srutomis patręštus laukus.
„Tai pagal galiojančius teisės aktus nėra reikalaujama. Visgi suprasdami, kad neapartos srutos netenka dalies naudingo azoto (jis išgaruoja į orą), ūkininkai laukus aparia geranoriškai“, – teigiama rašte.
Reikalavimai nepažeisti
Pasak Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros vyriausiojo specialisto Tomo Žukaičio, skleisti mėšlą ir srutas savaitgaliais ir valstybinių švenčių dienomis leidžiama ir 2011-ųjų rugsėjo 26-ąją aplinkos ir žemės ūkio ministrų pasirašytame įsakyme „Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašo patvirtinime“, tačiau būtina laikytis nurodytų atstumų bei gauti leidimus.
Pagal aprašą, draudžiama mėšlą ar srutas skleisti nuo lapkričio 15 dienos iki balandžio 1 dienos, taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Draudimas galioja ir nuo birželio 15-osios iki rugpjūčio 1-osios, išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai.
Valdžia pritaria
Naujasis aprašo tekstas 2010-aisiais buvo pakoreguotas: atsirado punktas, kuriame nurodoma, jog skystąjį mėšlą ir srutas draudžiama skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis, tačiau jame nurodyti atstumai (arčiau kaip per 100 metrų nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 metrų nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo).
Buvo išbrauktas punktas, kuriame buvo draudžiama skleisti skystąjį mėšlą ir srutas, jei vėjas pučia link netoliese esančios gyvenvietės bei rekomenduojama darbus atlikti tik darbo dienomis.
Dviejų ministrų pasirašytame ir jau beveik dvejus metus galiojančiame „Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti apraše“ nebeliko vietos ir reikalavimui kokiai temperatūrai esant galima skeisti srutas ir mėšlą.
Anksčiau tokie nurodymai būdavo įrašomi į „Taršos integruotos prevencijos kontrolės“ (TIPK) leidimus stambiems ūkiams, tačiau jau nuo 2010-ųjų ir to nebereikalaujama.
Autoriaus nuotr.
TRĄŠOS: Nuo tręšiamų laukų srutų kvapas kelias dienas sklido Šeduvos miesto link.