Naujausios
SENIEJI PAKRUOJO KRAŠTO LIAUDIES MEISTRAI
Ciklą publikacijų apie senuosius Pakruojo krašto liaudies meistrus baigiu pasakojimu apie skulptorius Joną Ridulį, Jurgį Šaknį, Adomą Trumpį, akmenkalį Rubiną ir smuikų meistrą Juozą Vepštą.
Kaip ir ankstesnėse publikacijose, medžiagą pateikiu meistrų pavardžių abėcėlės tvarka. (Pradžia – 2013-05-31, „Pakruojo kraštas“ (Nr. 41) „Garsusis dievdirbys – iš po šiaudinės pastogės“).
Genė JUODYTĖ
Liaudies skulptorius Jonas Ridulis
Skulptorius Jonas Ridulis kilęs iš Teterviškių kaimo. Pasaulį išvydo 1907 – ųjų birželio 19 dieną. Nagingam meistrui teko ragauti ir mokslo. Baigė Valainių pradžios mokyklos keturis skyrius. Dirbo pas ūkininkus žemės darbus, statė molinius ūkinius pastatus, vėliau išmoko dailidės ir baldžiaus amato.
Piemenaudamas pradėjo drožinėti. Su drožyba J. Ridulis nesiskyrė ir suaugęs. Drožinėjo medžio skulptūrėles, darė kryžius. 1934 – aisiais Pranių kaimo senosiose kapinaitėse iš akmens ir betono pastatė paminklą „Dievui ir Tėvynei“. Vienas iš labiausiai pavykusių darbų – antkapinis paminklas tėvams senosiose Pakruojo kapinėse.
Mirė Jonas Ridulis 1982 metais. Palaidotas senosiose Pakruojo miesto kapinėse.
Latvis Rubinas – Žeimelio apylinkių akmenkalis
Rubino biografijoje daug neišaiškintų faktų. Nežinomas vardas, gimimo ir mirties datos bei vietos. Žinoma, kad praeito šimtmečio pradžioje su žmona ir keturiais vaikais apsigyveno Žeimelio miestelyje. Nuolatinės gyvenamosios vietos Rubinų šeima neturėjo. Nuomodavosi kampą įvairiose miestelio vietose.
Pats akmenkalis buvo uždaras ir nelinkęs į draugystes su kaimynais. Dėl tos priežasties Žeimelyje su niekuo artimiau nebendravo, nesibičiuliavo. Žmona parsisamdydavo tarnaite, o šeimos galva duoną užsidirbdavo, kaldamas iš akmens tuo metu itin populiarius kryžius. Dirbdavo pagal užsakymus. Akmenis parsigabendavo iš apylinkės laukų. Pats juos ir šlifuodavo.
Buvo ne tik amatininkas. Rubino darbo kryžiai – savotiški meno kūriniai. Kaldamas juos, improvizuodavo akmens spalvomis: pagrindui pasirinkdavo vienokios spalvos akmenį, o pačiam kryžiui – kitokios. Kai kuriems kryžiams akmenkalis suteikdavo nugenėto medžio formą.
Dirbdavo ten, kur rasdavo laisvą vietą: pašiūrėse, priemenėse. XX a. pirmojoje pusėje Žeimelio lietuvių ir latvių kapinėse buvo daug Rubino sukurtų kryžių. O pats akmenkalis, kaip nepastebėtas atsirado Žeimelyje, taip nepastebėtas iš jo ir išsikraustė. Manoma, kad tai buvo apie 1930-uosius. Ko gero, persikėlė į Latviją, nes buvo latvis.
Spindulinių kryžių meistras Jurgis Šaknys
Kryžių meistras Jurgis Šaknys gimė 1887 metais Laborų kaime. Pjaustinėti iš medžio pradėjo dar vaikystėje, ganydamas bandą. Suaugęs vertėsi medžio darbais: statė trobas, klėtis, darė roges, ratus, spintas, karstus, kryžius, bareljefus. 1933 metais apsigyveno Pakruojyje. Čia pradėjo daryti spindulinius kryžius. Jo darbo kryžių yra Pakruojo miesto senosiose kapinėse.
Mirė kryždirbys 1971-aisiais rugpjūčio 7 dieną Pakruojyje. Palaidotas Pakruojo miesto senosiose kapinėse.
Dievdirbys Adomas Trumpis kūrė Steigviliuose ir San Paule
Pagal gimimo vietą Adomas Trumpis – klovainietis. Gimė Klovainių miestelyje apie 1845 metus. Buvo neturtingas bernas. Anot jo, „dirbo pas svetimus visokius rakandus iš medžio“. XIX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje apsigyveno Steigvilių kaime.
Čia surado ir žmoną. Vedė vietos merginą Visolskaitę. Susituokę apsigyveno pas steigvilietį ūkininką Jurgį Morkūną. Šis už nukaršinimą jaunai šeimai dovanojo grytelę ir daržą.
Viename grytelės gale nagingas meistras įsirengė mažytes dirbtuvėles, kuriose tilpo varstotas ir darbo įrankiai. Tose dirbtuvėlėse A. Trumpis turėjo geresnes sąlygas savo meniniams sugebėjimams išreikšti. Pats meistras yra pasakojęs, kad, būdamas kokių šešerių metų, ganydamas bandą, lauke išvydo du spinduliuojančiomis kaktomis angelus.
Tų angelų neužmiršo. Suaugęs panoro juos įamžinti medyje. Tokia jo skulptūrų, dievdirbio vadinamų "statulomis", atsiradimo istorija. Steigvilių dirbtuvėlese jų atsirasdavo vis daugiau. Skulptūras darydavo pagal užsakymus ir turgui. Iš Žeimelio turgaus (dažniausiai čia A. Trumpis parduodavo savo darbus) skulptorius grįždavo su to paties kaimo kalviu Jurgiu Freibergiu (J. Freibergis A. Trumpio darytoms koplytėlėms ir antkapiniams paminklams nukaldavo geležines viršūnėles – aut. G. J.).
Pardavę savo gaminius, abu mėgdavo užsukti į Žeimelio smuklę. Todėl namo pareidavo įkaušę, nors šiaip jau gėrėjai niekada nebuvo. Tuomet A. Trumpis mėgdavo pajuokauti: „Aš tave, Dieve, padirbau, nukryžiavau, pardaviau ir pragėriau“.
Be vadinamųjų „statulų“, A. Trumpis dirbo ir kryžius bei koplytstulpius. Piešdavo ir paveikslus.
1926-aisiais A. Trumpis su šeima emigravo į Braziliją. Į šią tolimą šalį jau anksčiau buvo išvykusios dvi dukterys. Apsigyveno San Paulo mieste. Čia gyvendamas dievdirbys nesiskyrė su medžio drožyba. Turėjo, kaip jis sakydavo, „kupčius“, kurie pirkdavo jo darbus. 1952 metais dalyvavo San Paule vykusioje I lietuvių dailės ir tautodailės parodoje, 1955–aisiais – lietuvių religinio meno parodoje, surengtoje Rio de Žaneire XXVI tarptautinio eucharistinio kongreso metu.
Mirė dievdirbys 1962 metais.
Žeimelio „Žiemgalos“ muziejuje saugomi trys meistro sukurti darbai: piešta tryliktoji stacija ir 2 skulptūros – 78 cm aukščio Jėzaus Kristaus ir 120 cm švč. Mergelės Marijos. 2012 metais šie darbai restauruoti Prano Gudyno restauracijos centre.
Juozas Vepštas – smuikų meistras iš Vilūnaičių
Lygumų krašto "stradivarijus" gimė 1895 metų vasario 3–iąją Raguvėlės vienkiemyje (Panevėžio aps.). Kaip Lietuvos savanoris gavo aštuonis hektarus žemės prie Juknaičių ir čia apsigyveno. Vėliau pasistatė namus Vilūnaičių kaime.
J. Vepštas buvo žemdirbys. Jo šiurkščioms žemdirbiškoms rankoms paklusdavo ne tik žemės darbams skirti įrankiai, bet ir smuikas. Juo ne tik pagrodavo, bet pats ir pasigamindavo.
Smuikus J. Vepštas pradėjo gaminti jaunystėje ir gamino iki pat senatvės. Kiekvienas meistro padirbtas smuikas buvo ne tik skirtingo dydžio bei spalvos, bet ir vis kitokios formos, tembro ir garsumo. Medžiagas, reikalingas smuikams meistrauti, pasigamindavo pats namuose. Padarė per 20 smuikų.
Mirė Juozas Vepštas 1984–ųjų balandžio 13 dieną. Palaidotas Lygumų miestelio kapinėse.
Jonas Ridulis – liaudies skulptorius.
Adomas Trumpis prie savo darbų.
Juozas Vepštas groja savo pasigamintu smuiku.
Kryžių meistras Jurgis Šaknys.