Naujausios
Seniūnas pasitelkia ir pedagogikos žinias
Nors Vytautas Kanišauskas dar pasirašinėjo kaip vis dar laikimai einantis Rozalimo seniūno pareigas, o priėmimo į šį postą procedūros dar nebuvo pasibaigę, rozalimiečiai jį seniai jau laiko tikruoju seniūnu. Ir viliasi, kad jaunas valdininkas dirbs žmonėms.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Nusistovėjo tvarka tartis
Buvęs Rozalimo vidurinės mokyklos mokytojas V. Kanišauskas pedagogo profesiją į valdininko duoną iškeitė prieš penkeris metus. Kurį laiką dirbęs seniūno pavaduotoju, buvusiajam išėjus į pensiją, tapo laikinuoju seniūnu.
Laikinumas šiose pareigose tęsėsi beveik pusantrų metų. Per tą laiką 33 metų vyras spėjo įsitikinti, koks seniūno darbas ir ar jam pavyks pateisinti gyventojų lūkesčius.
„Pakruojo kraštas“ su V. Kanišausku kalbėjosi apie seniūno darbą, planus sprendžiant užsisenėjusias Rozalimo ir visos seniūnijos problemas.
– Kas yra bendro tarp pedagogo ir seniūno darbo?
– Bendravimas ir bendradarbiavimas. Mokykloje, o ypač seniūno darbe be šių dviejų dalykų būtų sunku. Tik mokykloje – jaunesnis amžius, kitokie klausimai ir aktualijos. O seniūnijoje – platesnis problemų spektras, įvairus gyventojų amžius, interesai, platesnė veikla.
Per mano darbo laiką Rozalimo seniūnijoje jau nusistovėjo tvarka, nuolat susitikti su seniūnaičiais, tartis. Tokiu būdu bendradarbiaujame spręsdami seniūnijos gyventojų reikalus.
Dirbant mokykloje teko spręsti ir socialinius klausimus, ir skundus. Tokio darbo yra ir seniūnijoje. Tais atvejais ypač praverčia pedagoginės žinios ir patyrimas. Juk svarbiausia – išklausyti, rasti kompromisą. O jei klausimas ne mano kompetencijos, patarti žmogui kur kreiptis.
„Jei reikia – renkam parašus“
– Seniūnas – vietos valdžia, bet virš jo – savivaldybės Administracija, meras ir Taryba. Ką gali seniūnas nuveikti be rajono valdžios pritarimo?
– Jau teko būti ir tokioje situacijoje. Štai gyventojai kreipėsi į seniūniją dėl saugumo Rozalimo gatvėse, prašė kalnelių, perėjų ženklinimo ant važiuojamosios kelio dalies judriausiose vietose. Tada su žmonėmis sutarėme, kad jie po šiuo prašymu surinks parašus. Tokiu būdu, su prašymu dėl gatvių ženklinimo jau kreipiausi ne vienas, o remiamas seniūnijos žmonių.
Tą ženklinimą turėsime įgyvendinus miestelio aikštės rekonstrukciją. O iš papildomų projektinių lėšų bus nutiesti šaligatviai iki mokyklos pagrindinio įvažiavimo,o atsižvelgiant į pasiūlymus svarstant aikštės rekonstrukcijos projektą, šaligatvis ir iki seniūnijos.
Įgyvendinus aikštės rekonstrukcijos projektą iš lėšų papildomiems darbams numatome patobulinti priėjimą prie bažnyčios vartų – gyventojų prašymu įrengti laiptelius. Tai padaryti gali pavykti vasaros pabaigoje.
Kitas gyventojams aktualus klausimas – gatvių apšvietimas. Dalį šviestuvų keisime iš projektinės veiklos lėšų. Be to, taupant išlaidas gatvių apšviemu, planuoju miestelio centre palikti bent kelias lempas, kad jos degtų ilgiau nei gatvėse. Tai, manau būtina, dėl miestelio reprezentacijos.
Kita Rozalimo miestelyje problema – geležies nuosėdų prisodrintas geriamasis vanduo. Likome turbūt vienintelis seniūnijos centras ir stambesnė gyvenvietė rajone, kur dar nėra vandens nugeležinimo filtrų. Žmonių priekaištai dėl prasto vandens – pagrįsti, todėl ir seniūnija yra suinteresuota šios problemos sprendimu.
Vandenvalos įrenginių statybos bei nuotėkų tinklų tiesimo tikimės iš naujojo europinio finansavimo (2014–2020 metų) laikotarpio.
– Rozalimiečiai neretai su pavydu kalbėdavo apie kasmet vis labiau gražėjančius Klovainius, aktyvų klovainiečių seniūną. Ar keisis ir gražės Rozalimas ir seniūnijos gyvenvietės?
– Su seniūnaičiais tarėmės, kad kiekvienais metais sutvarkysime po vieną viešąją erdvę. Štai Rozalime po rekonstrukcijos graži taps ne tik miestelio aikštė, bet ir parkas tarp seniūnijos ir mokyklos. Čia parapijos pastangomis įgyvendinamas senjorų namų statybos projektas. O šią vasarą Paežeriuose, prie užtvankos įrengsime paplūdimio tinklinio aikštelę.
Kasmet po truputį keisis, gražės ir seniūnijos kaimai.
Darbo rankų stoka
– Kokias pajėgas telksite aplinkos gražinimo sumanymams įgyvendinti?
– Pajėgos ir galimybės ribotos. Nes šiuos darbus teks nuveikti ne su pačios aukščiausios kvalifikacijos žmonėmis, kurie įdarbinami vasarą viešųjų darbų.
Štai skverelyje prie Angelo pastatėme gėlių stovą, o reikėtų daugiau. Planuojame įrengti gėlynų, kad jie pagyvintų miestelį. Tačiau stokojame darbo rankų.
Labai svarbu, kad yra gyventojų, kurie patys išėję „už savo vartelių“ pasodina gėlę, nušluoja gatvę ar prisideda savo darbu miestelio švarinimo talkose.
Lūšnynai – urbanistinis palikimas
– Gyventojai ne kartą kreipėsi į redakciją dėl miestelio lūšnomis ir griuvenomis tapusių pastatų. Ką su jais ketinate daryti?
– Blogiausia, kad tokių apleistų, griūvančių ir net aplinkiniams keliančių pavojų pastatų seniūnijoje – begalė. Čia jau reikėtų atskiro etato, kad būtų galima išsiaiškinti, susirasti ir priversti savo turtu pasirūpinti šeimininkus.
Rozalime, tokie pastatai – miestelio urbanistikos palikimas. Šis statusas savininką įpareigoja statinį rekonstruoti, laikantis autentiškumo. Dėl tokio įpareigojimo šių pastatų niekas nenori pirkti, o savininkas – rekonstruoti.
Rozalime priešais kultūros namus apgriuvusio namelio savininką buvau susiradęs, rašiau jam laiškus, tačiau jis į juos neatsiliepė. Kreipiausi dėl kelių miestelyje stovinčių griuvėsių į Savivaldybę, kad ši klausimą dėl tų pastatų nuosavybės pateiktų teismui ir juos pripažintų besavininkiais. Tokiu atveju, dėl griuvenų likimo bus galima tikėtis rimtesnių pokyčių.
Kol koją kiša urbanistiniai reikalavimai, gyvenvietėse ir miesteliuose atsikratyti griuvenų nėra lengva.
Redakcijos archyvo nuotr.
PASIRINKIMAS: Buvęs kūno kultūros mokytojas Vytautas Kanišauskas pasirinko platesnę ir įvairesnę veiklą seniūno pareigose.