Naujausios
Seniūnijų žemės ūkio specialistams darbo netrūksta
Užvenčio seniūnijos žemės ūkio specialistas Vytautas Jurgilas žiemos laikotarpį vadina tik trumpu atokvėpiu prieš didelius pavasario darbus. Daugiausia laiko užima pasėlių deklaravimas. Pernai Užvenčio seniūnijoje specialistas priėmė apie 700 paraiškų. Deklaruojami buvo ir įveisiami miškai, kurių užventiškiai įveisia daugiausia rajone.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Ir skambučiai, ir vizitai
„Kiekvieną dieną sulaukiu ir skambučių, ir vizitų. Daugiausia – dėl pasėlių deklaravime įsivėlusių klaidų, neatitikimų, neaiškumų. Buvo vargo dėl blokų skaldymo. Dar ne visi deklaravusieji pasėlius gavo numatytas išmokas. O kur daugiau žmogui dėl žemės reikalų aiškintis, jei ne pas vietinį žemės ūkio specialistą“, – sakė Užvenčio seniūnijoje žemės ūkio specialistu dirbantis Vytautas Jurgilas.
Į specialistą kreipiasi ir interesantai, norintys įsiregistruoti valdas. Nebūtina jiems važiuoti į Kelmę. Pasak V. Jurgilo, kai seniūnijose dirbo žemėtvarkininkai, žmonėms buvo dar patogiau, tekdavo išleisti mažiau laiko ir pinigų kelionėms. Vietoje būdavo galima susitvarkyti žemės nuomos reikalus. Dabar, norėdamas išsinuomoti žemės, užventiškis turi vykti į rajono centrą, rašyti prašymą ir vėl į Kelmę grįžti po kokios savaitės.
Žemės savininkai neturėtų pamiršti atnaujinti valdas, jei yra kokių pasikeitimų. Pavyzdžiui, jei nusipirko žemės ir ją ketina deklaruoti.
Ūkiai stambėja
Daugiausia rūpesčių ir darbo žemės ūkio specialistas turi pasėlių deklaravimo laikotarpiu.
Pernai Užvenčio seniūnijoje pasėlius deklaravo apie 700 žmonių, ankstesniais metais – per tūkstantį. Deklaruojančiųjų maždaug 400 sumažėjo todėl, kad ūkiai Užvenčio seniūnijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, stambėja. Deklaruojamųjų pasėlių plotų dydžiai išlieka panašūs.
Seniūnijoje yra ir labai stambių ūkininkų: Algimantas Vaupšas, auginantis tiek daržoves, tiek ir grūdines kultūras, kukurūzus, mišraus ūkio savininkas Juozas Spudys, nemažą karvių bandą laikanti Nijolė Gečienė.
Kuo žmogus deklaruoja daugiau smulkesnių gabaliukų, tuo ilgiau tenka užtrukti. Kartais – ir visą pusdienį.
„Užventiškiai deklaruoti neskuba, laukia paskutinių numatyto termino dienų. Dėl to yra tekę darbe užgaišti ir iki vėlumos. Ir žmonės nepatenkinti, kuomet tenka ilgai eilėse laukti. Būtų labai gerai, kad šį pavasarį tokių problemų būtų kuo mažiau“, – vylėsi V. Jurgilas.
Įveisiamų miškų – daugiausia rajone
Užvenčio seniūnijos gyventojai yra įveisę daugiausia miškų rajone. Kelmės rajonas pagal miškų įveisimą pirmauja Lietuvoje.
„Įveisiami miškai taip pat deklaruojami, kaip ir kiti pasėliai. Tačiau pernai pirmąsyk reikėjo miškų plotuose įbraižyti apsaugines zonas, beveik dvigubai pailgėjo darbas. Naujai įveisti ir deklaruoti miškai seniūnijoje sudaro apie trečdalį visų deklaruotų pasėlių“, – sakė V. Jurgilas, ir pats pasodinęs daugiau kaip 3,5 hektarus miško.
Užvenčio krašto žmonės yra įveisę po 10, 20 ir daugiau hektarų miškų. Pasak žemės ūkio specialisto, veisti miškus skatina ir neprastos išmokos, priklausomai nuo sodinukų rūšies, svyruojančios nuo 5 iki 16 tūkstančių litų už hektarą. Dar penkeris metus nuo 1200 litų iki 2400 litų remiama naujojo miško priežiūra. Užvenčio žemės nėra labai dėkingos auginti grūdines kultūras, nevienodai derlingos, kalvotos, labiau tinka gyvulininkystei plėtoti ir miškams veisti.
Autorės nuotr.
NEAIŠKUMAI: Pas Užvenčio seniūnijos žemės ūkio specialistą Vytautą Jurgilą dėl neaiškumo pasėlių deklaracijoje užsuko pasiaiškinti ekologiškai ūkininkaujanti Jūratė Liekienė.