Naujausios
Šiaulių pramonininkai ragina Pakruojį kautis dėl ES milijonų
Trečiadienį Pakruojo Verslo centre įvyko išvažiuojamasis Šiaulių pramonininkų asociacijos (toliau ŠPA) tarybos posėdis ir susitikimas su vietos verslininkais bei savivaldos atstovais, dalyvaujant Lietuvos pramonininkų konfederacijos (toliau LPK) prezidentui Robertui Dargiui.
R. Dargis prisipažino tą dieną turėjęs daug pasirinkimų dalyvauti iškilmėse, tačiau pasirinkęs išvyką į Pakruojį. „Šiandien Lietuvos likimas sprendžiamas ne britų ambasadoje ar rotušėje, bet čia“, – sakė LPK prezidentas.
Jei „Achema“ veiktų Estijoje
R. Dargis akcentavo šio laikmečio svarbą – iki 2020 metų gauname stiprią porciją ES paramos, tad labai svarbu pinigus susidėlioti į teisingas lentynas. Anot R. Dargio, nors politikai nusiteikę optimistiškai, mūsų pagrindiniai makroekonomikos rodikliai nesikeičia į gera.
„Demografija nulems mūsų padėtį iš esmės. Tikėtis, kad ateis daug naujų darbo rankų neverta, kai kasmet Lietuva praranda apie 30 tūkstančių gyventojų, tai yra vieną miestą“, – sakė R. Dargis.
Kitas nepalankus Lietuvai rodiklis, anot pranešėjo, finansai. „Nors bankai pagaliau stabilizavosi, tačiau sunku tikėtis, kad jie puls dalyti kreditus“, – sakė R. Dargis.
Nepalankios Lietuvai yra ir konkurencinės sąlygos, kuriose mes veikiame. Lietuva pagal valstybės valdymą yra gale, kartu su Afrikos valstybėmis, konkurencingumą mažina ir aukšta energijos kaina, kuri labai skiriasi nuo kaimynų, todėl vienas svarbiausių uždavinių – pasiekti, kad energetikos kaštai siektų bent regiono vidurkį.
„Jei „Achema“ veiktų Estijoje, vien dėl elektros kainų skirtumo sutaupytų 46 mln. litų per metus“, – pateikė šokiruojančius paskaičiavimus R. Dargis.
Prie verslą apsunkinančių aplinkybių jis priskyrė ir verslui nepalankius Darbo įstatymus, išeitines kompensacijas, nestabilią mokesčių politiką.
Įvardijęs realią situaciją, LPK prezidentas reziumavo susitikimo tikslą – aptarti, kaip efektyviai panaudoti ateinančius pinigus, kad galėtume savo žmonėms ištesėti konstitucinius įsipareigojimus: teisę į švietimą, sveikatos apsaugą ir socialinę gerovę. „Vienas esminių klausimų – optimizuoti gamybą, nes žmonių gali nebūti. Yra paskaičiuota, kad 2030 metais Vakarų pasaulyje gyvens vos 30 procentų žmonių iki 30 metų – daugiausiai jaunimo gyvens Afrikoje“, – konstatavo R. Dargis.
Pakruojo verslo nuotaikos – pesimistinės
Pakruojo verslininkai išliejo savo skaudulius (absurdiška mokesčių politika, avansinis pelno mokestis, naujas garantinis PVM pasiūlymas). Tikino, kad Šiauliuose surasti kvalifikuotą darbuotoją sunku, o Pakruojyje neįmanoma, guodėsi, kad didieji verslininkai gyvena savo gyvenimą, o mažiukai niekam nerūpi, piktinosi, kaip mažytei įmonei įsigyti kasos aparatą, kuris muštų kainą eurais ir litais.
„Prie tokio nestabilumo valstybėje, prie tokios mokesčių sistemos verslas neinvestuos“, – tikino verslininkai.
Anot R. Dargio, reikia susitaikyti su tuo, kad mažėjant žmonių skaičiui ir augant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui, vis didesnė mokesčių našta guls ant verslininkų, tad išeitis vienintelė – verslas turi būti aktyvesnis ir siekti, kad sąlygos verslui būtų geresnės.
Šiauliečiai kolegos ragino pakruojiečius nepaskęsti pesimizme ir kalbėtis kontruktyviai.
„Mes atvykome tam, kad jums padėtume, mes turime galimybių jums padėti, tik ar jūs to norite? Esame tokioje padėty, kad ką išsikovosime per artimiausius du mėnesius, tą ir turėsime“, – sakė Alvydas Stulpinas, ŠPA prezidentas.
3000 litų, kaip Petrašiūnų kaime, – neblogai
Antanas Bartulis, AB „Dolomitas“ vadovas, ragino kolegas nebeskęsti skauduliuose, bet žiūrėti strategiškai.
„Kai tik kalnakasyboje atsirado pirmas ES projektas, juo pasinaudojome ir atitempėme į Pakruojį 20 milijonų litų, o tai reiškia, kad visas regionas gaus darbo. Mūsų vidutinis darbo užmokestis yra 3300 litų bruto, kaip Petrašiūnų kaime – neblogai. Ir jei moku darbuotojui 3000 litų, jis tikrai kirpsis nebe namie, o ateis į vietinę kirpyklą. Apie didelę įmonę formuojasi infrastruktūra“, – ragino kolegas naudotis visomis ES galimybėmis A. Bartulis.
Susitikimo pabaigoje aptartos bendradarbiavimo kryptys, sutarta pakruojiečius verslininkus kviesti į visus ŠPA rengiamus susitikimus su Ūkio ministerijos, „Verslios Lietuvos“, "Invegos" ir kitų struktūrų atstovais, kviesti į vykdomą klasterių projektą, perteikti naujausią informaciją, kad regionų verslas, pasinaudojęs tinkamais ES įrankiais, kilstelėtų visą ekonominį ir socialinį regiono gyvenimą.
„Džiugu, kad baigėme optimizmo gaida, esame verslininkai, ir kad ir kaip blogai mums bebūtų, deja, pasirinkome savo likimą sieti su verslu, o kad tai nelengva – visi suprantame“, – reziumavo A. Stulpinas.
Po susitikimo visi dalyviai buvo pakviesti pratęsti pokalbio į vietinės alaus daryklos „Davra“ valdas.
„Pakruojo krašto“ inf.