
Naujausios
Šiaurės Lietuvos amatininkai rinkosi Gasčiūnuose
Šeštadienį vienoje iš 2017-ųjų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių – Gasčiūnuose (Joniškio rajonas) vyko tradicinė „Amatų diena“, į kurią šiemet buvo pakviesta Šiaurės Lietuvos amatininkų ir tautodailininkų bei svečių kolektyvas iš kitos mažosios Lietuvos kultūros sostinės – Priekulės (Klaipėdos rajonas).
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Pristatė tautinius kostiumus
Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus daug metų organizuojama „Amatų diena“ pirmą kartą pakeitė vietą – iš Reibinių kaimo tautosakos rinkėjo Mato Slančiausko muziejinės sodybos persikėlė į šių metų mažąją Lietuvos kultūros sostinę – Gasčiūnus.
Renginio pradžioje savo unikalų darbą – sukurtus Šiaurės Lietuvos regiono tautinius vyro ir moters kostiumus pristatė savivaldybės stipendininkė, tautodailininkė Dalia Petraitienė. Ji pasakojo, kad vietos tautiniai rūbai skiriasi nuo kitų regionų. Moterų kostiumui būdingas ne nuometas, bet nuometėlis, baltos palaidinės apykaklė – kukli, neišpuošta, užtat per rankoves eina austas raštas. Prijuostė taip pat puošiama austu raštu, o ne nėriniais. Vyrauja raudona, balta, žalia spalvos.
Vyrišką kostiumą D. Petraitienė sukūrė pagal originalius išlikusius tautosakininko ir siuvėjo Mato Slančiausko brėžinius.
Populiarumo sulaukė naminė duona
Nors daugelis rajono amatininkų ir tautodailininkų šiame renginyje – senbuviai, kaskart pasirodo naujų dalyvių. Šiemet karoliukais puoštas Jogasės Adomaitienės riešines ir siuvinėtus paveikslus pirmą kartą pristatė Birutė Ūkanienė iš Kepalių, atsivežė ir savo siūtų raganų.
Kepalių kaimo bendruomenės „Ašvinė“ moterys turėjo kulinarinio paveldo – Vidos Ratkienės keptų mėsuočių su aguonomis, bandelių su cinamonu. Greta išsirikiavo senbuvės: Maldenių kaimo bendruomenės atstovės su sūriais ir mojavinių grybų sriuba, Gitanos ir Laimono Gelzių šeima iš Daunoravos, prikopinėjusi šiųmetinio medaus, Rudiškių kaimo bendruomenė, kurios narės iš grybukų dėstė įmantrią kompoziciją, pripažinta sūrių gamintoja Stefa Strakšienė. Ji turėjo ir rūkytų, ir tradicinių šiame krašte su česnaku bei peletrūnu, ir naujoviškų – su džiovintais pomidorais bei kitais priedais sūrių.
Pirmą sykį naminės duonos atsivežė Stupurų kaimo bendruomenė, kurios kepėja Irena Perminienė renginyje buvo apdovanota už gardžiausią kulinarinio paveldo gaminį. Bendruomenės pirmininkė Lina Vyšniauskaitė sakė net nustebusi, kokio populiarumo tarp pirkėjų sulaukė ruginėmis sėlenėlėmis ir moliūgų sėklomis gardinta juoda bei avižiniais dribsniais ir saulėgrąžomis – balta duona. Kitąmet moterys žadėjo jos atsivežti kur kas daugiau.
Geriausi amatininkai ir įdomiausias amatas
Tradiciškai žiūrovai galėjo balsuodami išrinkti įdomiausią amatą. Šį apdovanojimą šiemet išsivežė Biržų krašto atstovas Lukas Kalninis, demonstravęs, kaip iš vaško liejamos žvakės.
Geriausio amatininko titulą jau ne pirmą kartą šiame renginyje pelnė skaistgirietis kalvis Milvydas Giedraitis, o ant rėmo varstomų skarų kūrėja Reda Pečkuvienė tapo geriausia amatininke.
Eiles apie amatus ir amatininkus skaitė literatai, pirmą kartą buvo organizuotas originalių „čemodanų“, sakvojažų ir „mekendošų“ konkursas. Vaikus kurti paveikslėlius iš žolynų kvietė floristės–praktikantės Sandra Kinelytė ir Neringa Jokubaitienė.
Koncertavo Rudiškių folkloro kolektyvas „Rudbala“, legendinė grupė „Vairas“ ir šokiais bei įdomiu prisistatymu ir linksmomis istorijomis, kurioms net prireikė vertimo iš tarmiškos kalbos į bendrinę, džiugino svečiai iš dar vienos mažosios kultūros sostinės – Priekulės. Tai buvo Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos šokių kolektyvas „Smiltė“.
Renginį vedė Aistė Tuminaitė ir Jonas Gricius.
Autorės nuotr.
Kaip ir dera Pamario krašto atstovėms, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos kolektyvo „Smiltė“ narės pašoko ir su tinklais.
Mezgėjos Rimos Baltokienės rankose – savitas megztas šalis.
Vaško žvakių liejimas, kurį demonstravo Lukas Kalninis iš Biržų rajono, buvo pripažintas įdomiausiu amatu.
Geriausia amatininke išrinkta Reda Pečkuvienė ir amatų dienos renginyje varstė naują skarą.
Reginos Perminienės (kairėje) kepta duona buvo pripažinta geriausiu kulinarinio paveldo gaminiu. Dešinėje – Stupurų kaimo bendruomenės pirmininkė Lina Vyšniauskaitė.
Juostą pina ziniūniškė Bronislava Švanienė, jai talkina – Alma Jancienė iš Linkaičių.
Pirmą kartą organizuotame originalių „čemodanų“, sakvojažų ir „mekendošų“ konkurse maldeniškei Emilijai Kvedarienei demonstruoti šviesaus atminimo Karolio Jonkaus lagaminus padėjo Ugnė Rudnickaitė.
Pripažinta kulinarinio paveldo meistrė Stefa Strakšienė turėjo įvairiomis žolelėmis ir kitais priedais gardintų net 8–9 kilogramų svorio sūrių.
Renginio dalyviai jėgas išmėgino linksmose rungtyse.