Naujausios
Šienapjūtė įsibėgėja, o kai kam – ir baigiasi
Nors šių metų vasaros pradžia nešykšti drėgmės, šienapjūtė įsibėgėja. Stambieji ūkininkai jau beveik baigė ruošti žaliuosius pašarus žiemai. Tik sauso šieno „paimti“ gamta kol kas neleidžia.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Pradalgė – 6 metrų pločio
Už kelių kilometrų nuo Kelmės – tarytum pasislėpęs, žalumoje skendintis Dankšių kaimas.
Birželio 6-osios priešpietė negaili karščio. Kiek pavažiavus atsiveria nušienauti plotai. Per keliuką į dailią pievą nuliuoksi du kiškiai. Tolėliau paskutines pradalges dar guldo galinga šienapjovė.
Nors vasarą ir veltui praleista minutė brangi, pjovėjas trumpam sustoja. Sako, jog netruks maždaug penkių hektarų plotą nupjauti. Pradalgė – šeši metrai. Kiek apvytusią žolę į šienainio ritinius suvynios kombainas.
Ūkininkas Liudvikas Janušauskas, kurio pieva pjaunama, sakė, kad šienapjūtė jau visai prie pabaigos. Galėję pradėti pjauti ir porą trejetą dienų anksčiau.
„Apie 15 hektarų pievų dar palikome nepjautų. Lauksime giedros, kad galėtume pasiruošti šieno“, – sakė ūkininkas.
Maždaug po mėnesio vėl reikės šienauti – nupjauti atolą didžiuliame plote.
Karvių bandos neketina atsisakyti
Liudvikas Janušauskas ūkininkauja septynerius metus, laiko didžiausią rajone – 276 melžiamų karvių bandą, dar – nemažai telyčių, prieauglio.
Todėl nenuostabu, kad ūkininkas turi beveik 250 hektarų pievų, augina apie 105 hektarus kukurūzų. Kukurūzus ūkininkas priverstas pjauti anksčiau negu reikėtų, kad patirtų kuo mažiau nuostolio dėl šį skanėstą pamėgusių šernų.
Ūkininkas žiemai ruošia siloso. Į vieną duobę sudeda apie 1700 tonų žalios masės.
Šiemet žolės – į valias. Nors praėjusius trejus metus siloso, geros žolės L. Janušauskas vis pritrūkdavo. Per mėnesį, ėsdamos prastesnį pašarą, karvės atiduodavo mažiau pieno, o ūkininkas patyrė nemenką, apie kelių dešimčių tūkstančių litų nuostolį.
„Prieš gamtą nepakovosi. Reikia nors šiemet rezervo sukaupti. Ką gali žinoti, kokie bus ateinantieji ar dar kiti metai. Gal lietingi, o gal ir visai sausi?“ – svarstė ūkininkas.
Nors ir ūkininkauti nėra lengva, Liudvikas Janušauskas neketina atsisakyti pieno ūkio. Per daug įdėta ir laiko, ir jėgų, ir pinigų. Turi reikiamos technikos. Laukia Europos paramos, mąsto apie statybas. Augalininkyste užsiimti, pasak ūkininko, būtų dar sudėtingiau.
Iš karvės – po 8 tonas pieno per metus
L. Janušauskas sakė, kad iš kiekvienos karvės per laktaciją vidutiniškai primelžiama po 8 tonas pieno. Yra ir karvių rekordininkių, kurios atiduoda ir gerokai daugiau pieno. Prieš keletą metų ūkininkas buvo parsivežęs labai pieningų, grynaveislių Holšteino karvių.
Bėda, kad tokios nemažos karvių bandos nėra kur ganyti. Gyvulius Liudvikas Janušauskas laiko tvarte. Kas keletą dienų pakaitomis išleidžia į lauką pusdienį, maždaug keturias valandas pabūti ore, pasiganyti.
Vasarą, kai vargina karščiai, karvės pieno duoda mažiau. Didžiausi primilžiai L. Janušausko pieno ūkyje – žiemą, kai gyvuliai gauna gero pašaro – subrandinto siloso, šienainio.
Karvių – daugiau kaip 13 tūkstančių
Kelmės rajonas – vienas iš didžiausių pieno žaliavos gamintojų regionų Lietuvoje.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Reimerienė informavo, kad metų pradžioje 2885 ūkininkai laikė 12796 karves. Birželio pirmosios duomenimis, karvių laikytojų šiek tiek sumažėjo – iki 2856, tačiau karvių padaugėjo iki 13 063.
Rajone yra 2098 pieno kvotų turėtojai, kurie turi 62037 tonų pieno gamybos kvotą.
Didžiausios karvių bandos, be Liudviko Janušausko, dar laikomos UAB „Šimšė“, Alberto Brazo, Juozo Spudžio, Henriko Minelgos ūkiuose. Pastarasis ūkininkas, pasak J. Reimerienės, karvių bandą padidino dvigubai – nuo 49 iki daugiau kaip 100.
Autorės nuotr.
PRADALGĖ: Galingos šienapjovės pradalgės plotis – 6 metrai.
ŠIENAPJŪTĖ: Ūkininkas Liudvikas Janušauskas, laikantis 270 melžiamų karvių, prieauglio, sakė, jog šienapjūtė jau beveik baigta.
SILOSAS: Žiemai ruošiamas silosas. Duobėje telpa apie 1700 tonų žalios masės.