Naujausios
Šilumos kainos kandžiojasi
Nors praėjusiųjų metų gruodis buvo kaip reta šiltas, labiau primenantis vėlyvo rudens, nei žiemos laikotarpį, šį sausį gyventojai sulaukė nemažų sąskaitų už šildymą. Pavyzdžiui, nė 30 kvadratų neužimančio buto nerenovuotame name savininkai vien už šildymą turi mokėti daugiau kaip šimtą litų.
Kelmės daugiabučius šildančios UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ apetitą sumažino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri vienašališkai sausio 9 dienos posėdyje nustatė 0,3 cento mažesnę negu bendrovė prašė pastoviąją šilumos kainų dedamąją – 10,17 cento už kilovatvalandę. Naujoji pastovioji dedamoji į bendrąją šilumos kainą bus įskaičiuojama už kovo mėnesio suvartotą šilumą, galios 12 mėnesių.
Jei kuro kainos nekils, šiluma, pasak specialistų, irgi neturėtų brangti.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Taryba suabejojo skaičiavimų pagrįstumu
Paskutiniame praėjusių metų rajono Tarybos posėdyje buvo svarstomas UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ pateiktas centralizuotai tiekiamos šilumos kainos perskaičiavimo projektas, kuriame bendrovė buvo numačiusi 10, 22 centų už kilovatvalandę šilumos kainos pastoviąją dedamąją.
Bendrovė norėjo padengti per 12 mėnesių patirtas, tačiau nepadengtas kuro sąnaudas, susidariusias dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kainų skirtumo, kurios papildomai būtų šilumos kainą padidinusios 0,20 centų už kilovatvalandę.
Tačiau, pasak Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Mindaugo Užmiškio, buvo rasta neatitikimų bei netikslumų. Po diskusijų ir bendrovės atstovo paaiškinimų, Tarybos dauguma nusprendė nepritarti pateiktam projektui.
Nepatyrė nepadengtų kuro sąnaudų
Pastabos buvo pateiktos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai.
Sausio 9 dieną įvyko šios komisijos posėdis. Kadangi per numatytą 30 dienų terminą Taryba šilumos kainų nepatvirtino, tą vienašališkai padarė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Posėdyje dalyvavęs M. Užmiškis sakė, jog komisija nustatė šilumos kainos pastovią dedamąją 10,17 centų už kilovatvalandę – 0,05 cento už kilovatvalandę mažiau negu buvo numačiusi UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“.
„Komisija konstatavo, kad bendrovė nepatyrė nepadengtų kuro sąnaudų, todėl šilumos kainą didinti 0,20 cento už kilovatvalandę taip pat nėra pagrindo. Priešingai – bendrovė gavo papildomų pajamų, kurios šilumos kainą mažina 0,22 cento už kilovatvalandę ir įsigalioja nuo vasario mėnesio. Naujoji pastovioji dedamoji (10,17 cento už kilovatvalandę) skaičiuojant šilumos kainą bus taikoma už kovo mėnesį“, – aiškino M. Užmiškis.
Biokuras brango
Pasak Mindaugo Užmiškio, bendrą šilumos kainą sudaro pastovioji dalis ir kintamoji dalis, į kurią įeina tiek kuras, tiek elektros energija ir vanduo. Didžiausią įtaką turi kuro kainų pokyčiai. Kelmės daugiabučiai daugiausia šildomi biokuru, kuris sudaro daugiau kaip 80 procentų visų kuro rūšių.
Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktą informaciją, biokuras praėjusių metų lapkričio mėnesį palyginus su spaliu, brango daugiau negu 6 procentais. Šių metų pradžioje biokuro kaina vėl truputį kilo. Už kilovatvalandę šilumos gruodį kelmiškiai mokėjo 23,63 centus (su PVM). Sausį kaina padidėjo iki 24,34 centų.
Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gyventojams su PVM praėjusių metų pradžioje buvo dar didesnė – 24,90 centų už kilovatvalandę. Brangesnis tuomet buvo ir biokuras.
„Kuro kaina gali kisti kas mėnesį, todėl ir šilumos kaina kinta. Tačiau labai džiugu, kad, prisidedant ir savivaldybės specialistams, pavyko Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai įrodyti, kad pastoviosios šilumos kainos dalis, galiojanti 12 mėnesių, gali būti mažesnė negu bendrovė norėjo“, – sakė M. Užmiškis.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pritarė po viešųjų pirkimo procedūrų atlikimo ir UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ investicijos – Kelmės miesto katilinės rekonstrukcijos, įrengiant biokuro katilą ir dūmų ekonomaizerį, faktinei įgyvendinimo sumai, siekiančiai 4,783 milijonus litų.
Įmonė planuoja vietoj skalūnų alyva kūrenamų katilų, eksploatuojamų nuo 1987 metų, sumontuoti dar vieną biokuro katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu. Rekonstruota katilinė dar daugiau, iki 86 procentų, naudos biokuro, o šilumos kaina turėtų mažėti 0,26 centais už kilovatvalandę.
Moka ir 17 centų ir dvigubai daugiau
Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausiai moka Panevėžio, daugiausia – Kauno gyventojai. Kaune šilumos kaina per metus mažėjo 11,2 procentų, Panevėžyje, Vilniuje bei Klaipėdoje 10,4 – 10,5 procento, Šiauliuose metinis šilumos kainos mažėjimas sudarė 2,3 procento.
Biokuras praėjusį lapkritį palyginus su spaliu, brango 6,2 procento, o per metus (nuo 2012 metų lapkritis iki 2013 metų lapkričio) pigo 12 procentų.
Mažiausiai už šilumą Lietuvoje moka uteniškiai, kuriems šilumą tiekia Utenos šilumos tinklai – už gruodžio mėnesį – po 17,46 centus už kilovatvalandę, brangiausiai (33,81 centą už kilovatvalandę) – Nemenčinės gyventojai, kuriuos šiluma aprūpina Nemenčinės komunalininkas.
Autorės nuotr.
ŠILUMA: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija sausio 9 dienos posėdyje vienašališkai nustatė UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ šilumos kainų dedamąsias (10,17 cento už kilovatvalandę, nors bendrovės projekte buvo numatyta 10,22 centai už kilovatvalandę), kurios įsigalios nuo vasario 1 dienos. Jei nekils kuro kainos, šilumos kaina irgi neturėtų didėti.
DAUGIABUČIAI: Šiltas praėjusių metų gruodis daugiabučių gyventojų sąskaitomis už šilumą nenudžiugino. Nerenovuoto namo 30 kvadratinių metrų buto savininkams už šildymą teks pakloti daugiau kaip 115 litų.