Naujausios
Skaičiai mena metus
Praėjusieji metai Šiaulių rajone buvo kam džiaugsmingi, o kam – ir skaudūs. Gyvenimas slinko įprasta savo vaga. Jo faktai ir fakteliai Civilinės metrikacijos skyriuje virto daug pasakančiais skaičiais. Mintimis apie praėjusius metus dalijasi šio skyriaus vedėja Birutė BABRAUSKIENĖ.
Pasaulį pasveikino krykštimu
– Gal ir pradėkime pokalbį nuo pradedančiųjų gyvenimą. Ar dažnai kūdikiai Šiaulių rajone pernai džiugino pirmuoju krykštimu? Statistikos duomenis palyginkite su 2013-aisiais.
– Praėjusiais metais Šiaulių rajone įregistruotas 441 naujagimis, palyginti su 2013-aisiais, septyniais daugiau. 230 jų – berniukai, 211 – mergaitės.
Kuršėnų mieste įregistruoti 127 naujagimiai, iš jų 63 berniukai ir 64 mergaitės.
Santuokoje rajone gimė 273 vaikai. Tėvystė pripažinta 130 vaikų. 38-ių susilaukė vienišos mamos.
Daugiausiai gimė Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje – 55 kūdikėliai. Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje – 52, Gruzdžių – 38, Kairių – 34. Mažiausiai gimė Raudėnų seniūnijoje – 8. Jauniausia mama – 15-os, vyriausioji – 44-erių.
Gimė šešios poros dvynukų. Tiek daug – pirmą kartą. Dvi poros yra iš Kuršėnų miesto, po vieną – iš Ginkūnų, Kužių, Šakynos ir Šiupylių.
Įregistruoti 6 negyvi gimę kūdikiai. Tai, aišku, labai skaudu.
Užsienio valstybėse gimė 43 vaikai, – jie į registrą įtraukti pas mus.
Per Kalėdas ar Velykas atvažiavusieji tėvų aplankyti ateina į Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti svečioje šalyje gimusių savo vaikų. Vadovaujantis teisės aktu, nuo 1990 metų jie privalo tai daryti. Tada jie gauna ir pinigėlių. Pernai įtraukti į apskaitą užsienyje gimę 116 rajono vaikų.
Teismo keliu tėvystė pripažinta 9-iems, o nuginčyta dėl 6 vaikų. Merginos pradėjo nejuokauti: tu – vaiko tėvas, o jei ginčiji – atlik DNR tyrimą nustatyti tėvystei.
Įvaikinti 3 vaikai. Anksčiau įvaikintuosius išveždavo į Italiją, Ispaniją, Prancūziją, o pernai įvaikino Lietuvos piliečiai, du iš Vilniaus, vieną – iš Klaipėdos.
Santuoka – tai ypač gražu
– Savaitgaliais Civilinės metrikacijos skyriuje ypač triukšminga – poros atvyksta tuoktis. Pradedamas naujas kiekvieno iš besituokiančiųjų gyvenimo etapas...
– Santuokos – tai gražu. Ypatingai gražu.
Šiaulių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje praėjusiais metais įregistruotos 365 santuokos – 25 santuokomis daugiau negu užpernai. Tie skaičiai tikrai labai gražūs.
Aš turiu išsaugojusi 20 metų santuokų statistikos duomenis. Tiek daug susituokė tik 1991 metais, o po to santuokų mažėjo, mažėjo... Kai 2000-aisiais atėjau dirbti į Civilinės metrikacijos skyrių, buvo tik 180 santuokų.
Nepilnamečių santuokų, kurios nėščioms leidžiamos teismo sprendimu, pernai nebuvo. Daugiausiai tuokėsi 24-30 metų amžiaus. Vyriausiajai nuotakai buvo 65-eri, vyriausiam jaunikiui – 67-eri.
Pastebėjau, kad pirmąjį kartą tuokiamasi iš aistros. Tada ką besakytų, – nei tėčio, nei mamos, nei kaimyno nepaklausys: „Mes mylime vienas kitą.“ O antrą kartą besituokiantys visai kitaip mąsto.
Į apskaitą įtraukta 14 santuokų, kurias mūsų šalies piliečiai sudarė užsienio valstybėse. Jie susituokę pasirūpina santuokos liudijimo vertimu, notaras jį patvirtina. Tada mes įtraukiame į mūsų gyventojų registrą kaip Lietuvos Respublikos piliečių santuoką.
– Bet gal dar ne visi atvyko įsiregistruoti?
– Aišku, kad taip. Gali atvykti ir po keleto metų. Iki 1990 metų buvo tokia tvarka, kad jei nori – įregistruojama, o po šios datos – jau privalu. Bet ar sukontroliuosi?
Vestuvės – svirne bei Amatų centre
Šiaulių vyskupijos bažnyčiose sudarytos 132 bažnytinės santuokos.
– Ar, sudarius bažnytinę santuoką, jaunieji ateina ir pas jus?
– Pagal teisės aktą bažnyčios įgaliotas asmuo privalo jos įrašą su visais duomenimis atnešti į Civilinės metrikacijos skyrių. Ir pas mus atneštas šis dokumentas negalioja tol, kol mes nesutiksliname duomenų bazėje. Tik kai visi duomenys sutikslinti, dokumentas įgyja teisinę prasmę.
Vis tiek jaunieji turi ateiti santuokos liudijimo pasiimti.
Skyriuje su užsienio valstybių piliečiais susituokė 5 poros: tarp jaunųjų – dvi latvės, du britai ir rusė. Rusų antplūdžio dar nėra, bet šiemet gali būti. Du jau buvo atėję. Girdėjome, kad Vilniuje, Kaune yra atvejų, kai kreipiamasi dėl santuokos norint įgyti galimybę per Lietuvą išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.
– Būna netikrų, sutartų santuokų?
– Taip, būna.
Reprezentacinėse vietose tuokėsi 7 poros. Unikalus atvejis, aišku, buvo Kuršėnuose – Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre tuokėsi metų tautodailininkė Aistė ir Mindaugas, taip pat keramikas. Šios vestuvės nukėlė į 15-ąjį amžių. Atrodytų, ir vestuvių ceremoniją turėtume rengti ne pagal savo teisės aktus...
Nuostabios vestuvės vyko Kurtuvėnų svirne – vestuvininkai atvažiavo žirgų traukiamomis karietomis. Į svirną užlipo gražiais laiptais.
„Angelų svetainėje“ prie Kryžių kalno, prie Alkos kalno Naisių kaime tuokėsi po dvi poras.
Skyriuje vyko vienos auksinės vestuvės. Bet buvo keista, kad dvi poros, kartu gyvenančios 25-erius metus, Civilinės metrikacijos skyriuje norėjo organizuoti sidabrines vestuves. Metrikacijos skyrius nėra kultūros centras, kuris renginius organizuoja.
Padaryta daug darbų
– Civilinės metrikacijos skyriuje registruojamos ir mirtys, žmonėms padedama susidūrus ir su kitais rūpesčiuose...
– Pernai įregistruotos 547 mirtys – 48-iomis mažiau negu pernai.
Taip, atlikta visokiausių darbų.
Skyrius iš Šiaulių rajono piliečių priėmė 8 prašymus vardui, pavardei pakeisti. Trys interesantai pavardes pasikeitė pagal savo motinų mergautines, du – vardą. Vienas interneto programoje pateikė prašymą savo pavardei keisti, bet neatvyko atsiimti bylos.
Atkurtos dvi civilinės būklės aktų įrašų, po vieną gimimo ir santuokos, bylos.
Duomenų ieškome šalies mastu. Tarkime, jei reikia nustatyti gimimo ar santuokos įregistravimo datą. Pagal surinktus duomenis tai atkuriame. Visko būna: žmonių dokumentai per karą ar po jo sudegė ar dar kas nors atsitiko.
Civilinės metrikacijos skyriuje pernai anuliuoti 6 civilinės būklės aktų įrašai: po du – mirties ir ištuokos, po vieną – gimimo ir santuokos sudarymo, atsiradus pirminiams įrašams.
Praėjusiais metais į mus kreipėsi 174 Lietuvos piliečiai, tarp jų – 17 iš Šiaulių miesto, po vieną iš Akmenės, Mažeikių, Kelmės, Radviliškio, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, 21 – iš Kuršėnų. Jiems pradėtos ištaisymo bylos.
Dabar leidžiama kreiptis į bet kurį šalies Civilinės metrikacijos skyrių, kai norima ištaisyti, pakeisti, gauti pakartotinį liudijimą. Anksčiau žmonės galėjo kreiptis tik pagal gyvenamąją vietą.
Per metus papildyti, pakeisti, ištaisyti 229 įrašai, kuriuose buvo padarytos klaidos. Mes čia pravargstame su skaičiais, ko nors ieškodami, – ne juokas. Kreipiasi senas žmogus – ir ieškome, visas knygas verčiame.
– O apibendrinant praėjusius metus – ar jie buvo sunkūs?
– Metai buvo geri. Aš padėkojau skyriuje dirbančioms moterims. Atlikome viską, ką turėjome atlikti, skundų jokių negavome. Tik pagyrimų.
Labai daug miestiečių prisiregistravo pas mus, kad galėtų deklaruoti santuokas. Taip pat džiaugiamės. Jeigu žmogus patenkintas – daugiau mums nereikia. Gal todėl, kad mylime žmones.
Kalbėjosi Algimantas BRIKAS
Algimanto BRIKO nuotr.
ŽINIOS: Šiaulių rajono Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Birutė Babrauskienė sako, kad į skyrių neretai ateinama ir vien patarimo.
VESTUVĖS: Kuršėnų etninės kultūros ir tradicinių amatų centre tuokėsi keramikų Aistės ir Mindaugo Turolevičių šeima.